„Lietuvos ekonomika tiek šiais, tiek kitais metais demonstruos spartų augimą. Matome, kad stabilizavus pandeminę situaciją „užsikūrė“ abu ekonomikos varikliai – vidaus vartojimas ir eksportas. Gerėjant lūkesčiams stiprėja namų ūkių vartojimas ir ženkliai auga verslo investicijos, o palankesnė išorinė aplinka sudaro prielaidas sparčiam eksporto augimui. Atsižvelgiant į ekonominę raidą, situaciją darbo rinkoje ir sprendimus dėl MMA bei viešojo sektoriaus atlyginimų didinimo, į viršų peržiūrėjome ir vidutinio darbo užmokesčio augimo projekcijas tiek šiems, tiek ir kitiems metams – tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia ir toliau augs, nepaisant laikinai paspartėjusios infliacijos“, - teigė finansų ministrė G.Skaistė.
Atnaujintame Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijuje numatoma, jog Lietuvos ekonomika šiemet augs 4,3 proc., 2022 metais – 4 proc., o 2023–2024 metais – po 3,5 proc. per metus.
Scenarijuje numatoma, jog situacija darbo rinkoje pagerės. Šiemet nedarbo lygis sumažės nuo 8,5 proc. 2020 metais iki 7,4 proc., o užimtų gyventojų skaičius, po patirto 1,5 proc. nuosmukio pernai, išaugs 0,4 proc. Ateinančiais metais gyventojų ekonominį aktyvumą ir užimtumo augimą paskatins įsibėgėjantis plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimas. Numatoma, kad 2022 metais užimtų gyventojų skaičius padidės 0,9 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.
Šiemet darbo užmokestį (DU) reikšmingai didins stipriai išaugusi darbuotojų paklausa ir darbuotojų, turinčių darbo rinkos poreikius atitinkančius įgūdžius, trūkumas bei padidinti atlyginimai viešajame sektoriuje. Numatoma, kad 2021 metais vidutinis mėnesinis bruto DU šalyje augs 9 proc. Atsižvelgus į numatomus Vyriausybės sprendimus dėl viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimo ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydžio (kuris 2022 metais turėtų padidėti 13,7 proc. ir sudarytų 730 eurų) – DU 2022 metais augs 8 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais dėl numatomo nuosaikesnio DU augimo viešajame sektoriuje ir nesant priimtų sprendimų dėl MMA pokyčių, vidutinio laikotarpio pabaigoje DU augimo tempas sulėtės ir priartės prie 5,5 proc. Vidutiniu laikotarpiu atlyginimai augs sparčiau už infliaciją, todėl darbuotojų perkamoji galia stiprės.
Metinė infliacija šių metų pirmąjį pusmetį spartėjo, nuo kovo mėnesio ją skatino daugiausia trumpalaikiai išorės veiksniai – importuojamos aukštos energijos ir kitų pramoninių prekių žaliavų kainos. Įvertinus vartotojų kainų raidos tendencijas ir technines prielaidas dėl naftos kainų raidos, šiemet vidutinė metinė infliacija sudarys 3,4 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais numatomas pasaulinių žaliavų kainų stabilizavimasis, todėl trumpalaikių veiksnių, šiuo metu didinančių vartojimo kainas, poveikis turėtų būti ribotas ir spaudimas kainų augimui turėtų mažėti. 2022 metais infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., o 2023–2024 metais sieks 2 proc.
Nors pirmoje šių metų pusėje ūkinę veiklą šalyje vis dar ribojo galiojusios karantino sąlygos, namų ūkių vartojimo išlaidos per pirmąjį pusmetį išaugo 7 proc. Įvertinus gyventojų pajamų, darbo rinkos, kainų, epidemiologinės situacijos ir gyventojų lūkesčių raidą, numatoma, jog namų ūkių vartojimo išlaidos 2021 metais galėtų augti 5,4 proc. Vidutiniu laikotarpiu, išnykus atsigavimo efektui po pandemijos sukelto ūkinės veiklos ribojimo, situacija darbo rinkoje išliks palanki darbuotojams, tad didėjant gyventojų pajamoms išlaidos vartojimui kasmet galėtų būti vidutiniškai 3,8 proc. didesnės.
Daugėjant vakcinuotų žmonių skaičiui, augant užsienio paklausai, o verslui palankiau nusiteikus dėl ateities perspektyvų, investicijos Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį augo reikšmingai – net 14,8 proc. Didžiausią įtaką sparčiam investicijų augimui turėjo produktyvios investicijos, kurios gali sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui ateityje. Šalies ekonominį potencialą didinančios produktyviosios investicijos pirmąjį 2021 metų pusmetį, lyginant su atitinkamu 2020 metų laikotarpiu, buvo didesnės net 31,7 proc. Numatoma, kad šiemet investicijos galėtų augti 13,4 proc.
Nors pandemijos valdymo priemonės 2020 metais paslaugų eksportui turėjo itin reikšmingą poveikį, tačiau jau pirmą 2021 metų pusmetį buvo stebimas laipsniškas paslaugų eksporto atsigavimas. Neatmetant neigiamų išorės veiksnių: augančios geopolitinės įtampos, viruso mutacijų sukeliamo pandemijos neapibrėžtumo, tačiau įvertinus Lietuvos eksportuotojų gebėjimus prisitaikyti prie rizikų sukeliamų iššūkių, tikimasi, kad šiemet prekių ir paslaugų eksportas palyginamosiomis kainomis galėtų augti 11,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais eksporto perspektyvos dėl augančios pagrindinės prekybos partnerės – ES rinkų paklausos, turėtų išlikti palankios. 2022–2024 metais prekių ir paslaugų eksportas vidutiniškai galėtų augti apie 6,1 proc. per metus.
Esminiais neigiamos rizikos veiksniais, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis, išlieka naujų viruso atmainų keliamas didelis neapibrėžtumas, neaiškus pandemijos suvaldymo globaliu mastu terminas ir neužtikrintumas dėl globalios ekonomikos atsigavimo masto, sustiprėjusios geopolitinės įtampos bei galima įtampa finansų rinkose, netolygus vakcinavimo procesas tarp pasaulio valstybių ir neatsakingas, pandemijos plitimą skatinantis, visuomenės elgesys.
Taip pat neatmestina teigiama rizika, kad efektyvus masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse sudarys pagrindą dar šiemet ekonomikai augti sparčiau, nei numatyta šiame scenarijuje. Spartesnis ES ir globalios ekonomikos atsigavimas, efektyvesnis ES struktūrinių fondų ir kitų lėšų panaudojimas vidutiniu laikotarpiu gali padidinti Lietuvos BVP daugiau, nei numatyta šiame scenarijuje. Didesnis, precedento neturinčio ES ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo kitose ES valstybėse – Lietuvos užsienio prekybos partnerėse, poveikis ir jo sukeliamas efektas Lietuvos ekonomikai vidutiniu laikotarpiu taip pat gali paskatinti Lietuvos ūkio augimą daugiau, nei numatyta šiame scenarijuje.
