Pirmadienį Finansų ministerija pranešė, kad iš esmės pritariama Seime registruotiems pakeitimams, dėl kurių darbuotojai negaus žadėto algų augimo kitąmet – lėčiau bus plečiama neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvata.
Antradienį ministras tikino, kad ieškoma kompromiso.
„Pritarimas nėra šimtaprocentinis. Iš tiesų atsižvelgdami tiek į Seimo narių pasiūlymus, tiek į Prezidento iniciatyvas, mes ieškome balanso tam, kad neužstrigtume su biudžetu ir netektų gyventi su taip vadinama viena dvyliktąja. Tad tikrai ieškome kompromiso“, – kalbėjo V.Šapoka.
Viena dvyliktoji – tai kai naujas biudžetas nėra patvirtinamas, o institucijos yra priverstos išleisti ne daugiau nei pernai. Tiesa, tokios situacijos Lietuvoje dar nėra buvę.
Rengiant mokesčių reformą valdžia pažadėjo padidinti darbuotojų pajamas „į rankas“ mažinant mokesčius. Dabar nuo to jau atsitraukiama – kitąmet NPD didėtų nebe iki 400 eurų, o iki 350 eurų.
Siūlomi mokesčių pakeitimai
- 0,5 proc. prabangaus NT mokestį reikėtų mokėti už 100 tūkst. eurų viršijančią vertę (šiuo metu kartelė siekia 220 tūkst. eurų). Tad 150 tūkst. eurų vertės būstas per metus atsieitų 250 eurų, 200 tūkst. eurų – 500 eurų.
- Litras stipraus alkoholio vidutiniškai galėtų pabrangti apie 45 centus.
- 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 4 centus, 1 litro dyzelino ir žemės ūkio veikloje naudojamo dyzelino – apie 3 centus.
- 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų brangtų apie 0,33 euro.
- Neapmokestinamasis pajamų dydis kitąmet sudarytų 350 eurų, vietoje siūlytų 400 eurų.
- Siūloma įvesti progresinį 32 proc. GPM tarifą pajamoms, viršijančioms „Sodros“ lubas.
- Komandiruotpinigiai būtų neapmokestinami, kai mokamas atlyginimas siekia bent 1,5 minimalaus atlyginimo (iki šiol – 1,3 minimalaus atlyginimo).
Pajamų padidėjimas bus mažesnis žmonėms, kurie uždirba nuo minimalaus mėnesio atlyginimo ir artėjant link vidutinių pajamų.
Žmonėms reikia dirbti ir užsidirbti
O kaip dėl žadėto „milijardo milijonui“? V.Šapoka patvirtino, kad darbuotojų gauta nauda bus žymiai mažesnė. Tačiau jis mano, kad ankstesnis sprendimas buvo teisingas ir prie jo gali tekti grįžti ateityje.
„Žinoma, kad tas poveikis bus žymiai mažesnis. Ir manau, kad tas žingsnis, kuris buvo žengtas, buvo ir drąsus, ir, manau, teisingas. O dabar turime ieškoti kompromisų. Matyt, ateityje neišvengiamai, nors ir lėtesniu tempu, bet vis tiek darbo santykių apmokestinimą ir toliau reikės mažinti“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, viešoji diskusija „vyksta bangomis“: prieš dvejus metus rūpintasi tuo, kad dirbantiesiems sunkiai sekasi išlipti iš skurdo, vėliau iškilo rūpestis vidurine klase, kuri Lietuvoje maža.
„Dabar leitmotyvas, kad turime pasirūpinti tiktai pensininkais. Bet teisybė yra ta, jog esminė Lietuvos problema nėra išnykusi – tai yra emigracijos mastai, tie mastai nemažėja. Aišku, statistiką padailina tai, kad mes turime daugiau komandiruojamų darbuotojų iš Lenkijos – tai yra ukrainiečių, baltarusių. Problema ta, kad mokesčius šitie žmonės moka Lenkijoje, ne Lietuvoje. Vartoja jie čia tikrai nedaug, dėl to, kad paprastai atvažiuoja 85 proc. vyrų ir jie kaupia pinigus tam, kad galėtų išsiųsti savo šeimoms“, – aiškina V.Šapoka.
Pasak jo, emigruojančius mokesčių mokėtojus pakeičia imigrantai, kurie Lietuvoje mokesčių beveik nemoka.
„Tai kertinė problema – ji lyg ir dingusi iš viešos diskusijos, bet problema niekur nedingo. Jei mes nesudarysime sąlygų žmonėms dirbti ir užsidirbti, tai tikrai ateityje turėsime didelių problemų“, – tikino ministras.
Pasak jo, valstybė dirbantiesiems turėtų kurti paskatas, pritraukti investicijų, kad būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos.
„Turime galvoti apie ateitį, turime investuoti į naujas technologijas, diegti inovacijas tam, kad iš tikrųjų nepakliūtume į vidutinių pajamų spąstus“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, tik balansuodama skirtingus tikslus valstybė gali vystytis tvariai.
„Jei mėtysimės, kad šiemet galvojame tik apie pensininkų gerovę, o kitais metais tik apie kažkokios kitos grupės gerovę, tai iš tikrųjų visuomenėje neturėsime daugiau sutarimo, nes išeina grupių priešinimas. Turime subalansuotai eiti ir nekaitalioti strategijos kasmet“, – sako V.Šapoka.
32 proc. GPM siunčia neigiamą signalą
Kalbėdamas apie progresinį 32 proc. GPM tarifą, kuris būtų taikomas pajamoms, viršijančioms „Sodros“ lubas, ministras akcentavo, kad išnyks mūsų konkurencinis pranašumas pritraukiant ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojus, jiems siunčiamas neigiamas signalas, kad mokesčių našta auga.
„Bet tas siūlymas atėjo iš Seimo, yra numatytas koalicijos sutartyje, ir tą siūlymą palaiko ir Prezidentas. Tai šiuo atveju mes ieškodami bendro kompromiso teikiame bendrą projektą“, – tikinoa V.Šapoka.
Pasak jo, darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje išlieka ganėtinai aukštas, o mokesčių reforma ir buvo daroma tam, kad apmokestinimas būtų sumažintas:„Bet gyvename demokratinėje šalyje, visos valdžios institucijos turi ieškoti tarpusavio supratimo ir ieškoti subalansuotų sprendimų.“
Tikisi, kad Seime palaikymo bus
Kalbėdamas apie konkrečius pasiūlytus mokesčių pakeitimus, V.Šapoka tikino, kad jie subalansuoti ir reikalingi valstybės įsipareigojimams dengti.
„Puikiai žinome, kad ateinančiais metais ekonomikos augimas sparčiai lėtės, tai turime tikrai suformuoti tokį biudžetą, kuris ir realistinis, ir subalansuotas, ir mažinantis skurdą, ir skatinantis institucijas veikti efektyviai. Dėl to, pamačius bendrą vaizdą, mes turime ne tik galvoti, kur padidinti išlaidas. Visada išlaidas didinti visi sutinka, nes reikia kelti atlyginimus mokytojams, reikia didinti ir toliau pensijas, reikia didinti medikų atlyginimus, reikia didinti kitiems viešojo sektoriaus atstovams atlyginimus. Tai tie įsipareigojimai jau yra prisiimti. Tai natūralu, kad turime galvoti ir apie tai, kaip padidinti pajamas tam, kad iš tikrųjų norai, poreikiai sutaptų su galimybėmis“, – aiškino poreikį V.Šapoka.
Pasak jo, kiekvienas atskiras pakeitimas darys tik nedidelį poveikį – pakeitimai yra nuosaikūs.
Paklaustas, kur pinigus valstybė panaudos, jis tikino, kad didžioji išlaidų dalis tenka socialinei sričiai.
„Pats didžiausias padidėjimas yra socialinėje srityje, jis yra užprogramuotas pensijų indeksavimo formulėje. Jei valstybės pajamos augs apie 5 procentus, tai pensijos augs žymiai sparčiau. Tai yra indeksavimo formulėje užfiksuota, kadangi imamas 7 metų vidurkis: 3 praėjusių metų, einamųjų metų, ir trijų ateinančių metų prognozė“, – aiškino V.Šapoka.
Jis taip pat paminėjo, kad pajamos būtų nukreiptos ir vaiko pinigams didinti, viešojo sektoriaus atlyginimams.
„Kalbant apie prezidento siūlymus, dar kol kas nematėme tų konkretizuotų pasiūlymų. Tačiau nemaža dalimi taip pat yra sutapimų. Pvz., dėl ūkininkų lengvatos žymėtam dyzelinui, mes renkamės kitą variantą – ne per patį tarifą, nors jis taip pat didinamas, bet per kvotų siaurinimą“, – sako V.Šapoka.
Jis patikino, kad siekiama išlaikyti fiskalinę drausmę teikiant kitų metų biudžetą.
„Dabartiniai pasiūlymai tikrai yra pasverti, jie tikrai yra įvertinti daugeliu kampų, tiek socialiniu aspektu, tiek verslo požiūriu, tiek individualiu gyventojų požiūriu. Manau, kad tikrai subalansuotas paketas. Daugiausia diskusijų, manau, bus dėl automobilių registracijos mokesčio, kurį pateiks Aplinkos ministerija. Kaip suprantu, pats projektas dar yra tobulinamas ir tikrai manau, kad bus atsižvelgiama į kai kuriuos viešai išreikštus nuogąstavimus“, – sako V.Šapoka ir vylėsi su Seimo nariais susikalbėti „argumentų kalba“.
