„Lietuvai reikia kuo greičiau keisti skolos trajektoriją į mažėjimo pusę (...). Mokslininkai sako, kad Lietuvos optimalus skolos lygis yra apie 40 proc. ir jeigu jį krizės metu viršijame, turime kuo greičiau link jo grįžti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.
Valdžios sektoriaus skola 2019 metų pabaigoje sudarė 36,3 proc. BVP, tačiau dėl ekonomikos nuosmukio ji šių metų pabaigoje gali priartėti prie 50 proc. – tik 10 punktų mažiau nei Mastrichto kriterijus (60 proc.).
Pasak V.Šapokos, išlaikyti valdžios skolą mažesnę nei Mastrichto kriterijus būtina siekiant išvengti neigiamos rinkų reakcijos.
„Jeigu artėsime link tos ribos ir ją viršysime, skolos augimas gali tapti eksponentinis, nes investuotojų požiūris pasikeis į Lietuvos skolos tvarumą“, – aiškino ministras.
Tačiau, pasak jo, šiuo metu bendras Lietuvos išorės skolos lygis vis dar yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje ir šalies finansų sistemai problemų nekelia.
Vyriausybės balandį patvirtintoje Lietuvos stabilumo programoje prognozuojama, kad valdžios skola šiemet gali siekti nuo 46,8 iki 50,6 proc., o 2021 metais – nuo 47,9 proc. iki 52,7 procento.
Valstybės kontrolė rugpjūtį nurodė, kad valstybės skolos lygis šiemet gali siekti 49,8 proc., o 2021 metais – 50,3 proc. Lietuvos bankas šią savaitę skelbė, kad skola šiemet sudarys 47,1 proc. BVP.
Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.