Raštą turėjo svarstyti Etikos ir procedūrų komisija. Problema ta, kad jos veikla iš esmės paralyžiuota po to, kai iš jos pasitraukė opozicijos atstovai, ir dabar dėl tolesnės jos veiklos reikia Seimo Statuto pataisos. Beje, šis klausimas kito ketvirtadienio posėdžio darbotvarkėje. Matyt, čia opozicija ir matė savo kozirį, nes komisija negalėjo pateikti savo išvados. Spręsti reikėjo Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei. Ji pasinaudojo tuo, kad opozicija pati pasitraukė iš komisijos, todėl sprendimų priimti tapo neįmanoma, ir apsisprendė greitai.
„Aš, kaip Seimo Pirmininkė, labai atsakingai galiu pasakyti, kad tą biudžetą pasirašysiu“, – sakė ji. Paklausta, ar teiks biudžetą Prezidentei, L. Graužinienė tai patvirtino.
Į perspėjimus nekreipia dėmesio
Nesvarbu, kad ekonomistai vienu balsu kartoja, jog biudžetas per daug optimistinis. Neįdomi ir Lietuvos banko nuomonė, kad biudžetas pažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymą ir dėl įvairių rizikų pajamų surinkimo planas gali būti neįvykdytas.
Nesvarbi ir sudėtinga politinė aplinka – Rusija taiko ribojimus mūsų vežėjams ir negalima prognozuoti, kokių veiksmų kaimyninė šalis dar gali imtis. Neįsiklausoma ir į Tarptautinio valiutos fondo skelbiamą naujieną apie dvigubai išaugusią riziką, jog greitu laiku euro zonoje gali prasidėti recesija. Visa tai valdančiajai koalicijai neįdomu – 2015-ųjų biudžetas patvirtintas su beveik 2 mlrd. litų didesnėmis išlaidomis. Toks finansų ministro Rimanto Šadžiaus optimizmas, kai kurių ekspertų nuomone, primena 2008-uosius, kai jis neįžvelgė JAV jau siautusios krizės.
Toks finansų ministro Rimanto Šadžiaus optimizmas, kai kurių ekspertų nuomone, primena 2008-uosius, kai jis neįžvelgė JAV jau siautusios krizės.
„Ką jie daro, ką jie kalba, kaip jie žada ekonomikos augimą ir kaip jie didina išlaidas – tai didelis panašumas, nes kalba, kad jokių grėsmių nėra. Atstatytos ligos pašalpos, nedarbo draudimo [išmokos] – vien „Sodrai“ reikia dar 500 mln. litų. Tai – didžiulė suma. „Sodra“ turi didžiulę skolą – beveik 12 mlrd. litų“, – LRT Televizijos laidoje „Savaitė“ pažymi Laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva.
Pats finansų ministras įsitikinęs, kad biudžetas – realistiškas.
„Biudžeto pajamos suprojektuotos realistiškai, ir netgi kai kurie mūsų ministerijos specialistai sako, kad galbūt konservatyviai, t.y. truputį apsidraudžiant nuo galimų makroekonominės situacijos pablogėjimų“, – tikina R. Šadžius.
Kaip ir finansų ministras, optimistas ir premjeras Algirdas Butkevičius: „Jokių finansinių pokyčių neįvyks. Ir krizių taip pat.“
Tipiškame vargo biudžete – tik kosmetiniai pakeitimai
Nors dar prieš porą savaičių, Rusijai sugriežtinus automobilių su lietuviškais numeriais patikrą pasienyje, A. Butkevičius tvirtino, kad dėl to gali įvykti didžiuliai ekonomikos pokyčiai.
Tačiau dabartinis biudžetas paremtas būtent optimistinėmis pajamų augimo prognozėmis. Nors ekonomistai atsargiai sako, kad kitąmet iš mokesčių surenkamos pajamos galėtų augti 4-iais, galbūt, 5-iais proc., Vyriausybė tvirtina, kad visais 6-iais, tad ir išleisti galima daugiau – bus kompensuojamos pensijos, didinami kultūros darbuotojų atlyginimai, nuo kovo 5-iais proc. ūgtels mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų uždarbis, galbūt nuo liepos 25-iais eurais didės ir minimali mėnesio alga, daugiau lėšų gaus ir žemdirbiai. Biudžete kai kurioms programoms skiriamos išlaidos išauga net 50 proc.
„Prieš 5-erius metus nagrinėjome Visuomenės sveikatos programą. Nustatėme, kad lėšos buvo panaudojamos neefektyviai ir neaiški nauda visuomenei. Tuomet, 2010 m., šiai programai būdavo skiriama mažiau negu 30-imt mln. litų. 2015 m. bus 110 mln. litų. Augimas – stulbinantis“, – LRT Televizijos laidai „Savaitė“ akcentuoja K. Leontjeva.
„Jis iš tikrųjų nėra subalansuotas, bet mes negalime sau leisti subalansuoto biudžeto, nes tai reikštų visiškai nepagrįstą, kaip čia vadina, diržų susiveržimą ant kaklo“, – dėsto R. Šadžius.
Tipiškas vargo biudžetas, kuriame tik kosmetiniai pakeitimai, perskirstant lėšas iš vienos srities į kitą, sako kiti analitikai, tačiau esminių problemų nesprendžia.
„Lietuva praktiškai nefinansuoja sveikatos apsaugos, soc. draudimo, soc. apsaugos, paramos šeimai, skurstantiems, nedarbo draudimo, būsto, išskyrus renovacijos programą. [Valstybė] nepadeda jauniems žmonėms, šeimoms įsigyti būsto, nėra lengvatų, kaip kitose šalyse“, – aiškina socialinių mokslų ir ekonomikos analitikas prof. dr. Romas Lazutka.
Kalbėti reikėtų apie esminius dalykus – kokybišką lėšų panaudojimą, prognozes, kas bus daroma, jei jos nepasitvirtins.
K.Leontjeva abejoja, ar politikų diskusijose atsispindi esminiai dalykai: „Kai diskutuojama, kokiam mokyklos sporto aikštynui, tiltui ar aerodromui skirti pinigus, tai atskleidžia mūsų teisėkūros spragą. Kalbėti reikėtų apie esminius dalykus – kokybišką lėšų panaudojimą, prognozes, kas bus daroma, jei jos nepasitvirtins. Vos nereikėtų Seimo nariams balsuoti, kokio dydžio langus įstatinėti mokyklose – tai yra absurdiška.“
Ekonomistai neatmeta galimybės, kad, nepavykus surinkti planuojamų pajamų, biudžetą po kelių mėnesių gali tekti peržiūrėti. Tuomet tektų kamšyti atsiradusias skyles: karpyti išlaidas, dar labiau didinti mokesčius. Šios galimybės neatmeta ir finansų ministras.
„Kai ateis bloga situacija, mes žiūrėsime visas galimybes, ir Seimas priims galutinius sprendimus. Kokie jie galėtų būti, šiandien niekas nepasakys“, – blogų prognozių nesureikšmina R. Šadžius.
Ekonomistai sako, kad niekas kitas, o dabartinė valdžia turi būti pasirengusi blogiems laikams, todėl jau dabar turėtų sudaryti išlaidų mažinimo planą ir, kilus problemoms, jį vykdyti. Kitaip gali pasikartoti 2009-ųjų „naktinė mokesčių reforma“, kai išlaidos buvo karpomos chaotiškai, kad tik būtų išvengta finansinio kracho.
