Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Finansų ministras Vilius Šapoka: kainų reguliavimas – kraštutiniausiu atveju

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad turėtų pakakti visų finansinių injekcijų tiek iš išorės, tiek iš vidaus, kad krizė būtų suvaldyta, o valstybė būtų pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus. Jis ramina, kad jei ir pritrūktų pinigų išmokoms, iškart būtų panaudotas rezervas. Išskirtiniame interviu 15min V.Šapoka neatmetė galimybės, kad pagalbos priemonių planas verslui gali būti peržiūrėtas, o kainų reguliavimą palaikytų tokiu atveju, jei smarkiai pakiltų pagrindinių produktų kainos.

– Ministre, jei situacija dėl viruso plitimo nesikeis, kas turėtų nutikti, kad dar šiais metas būtų peržiūrėtas biudžetas?

– Dabartinis reguliavimas suteikia pakankamai lankstumo mobilizuoti išteklius – pasiskolinti penkis milijardus ir dar net daugiau. Taip pat yra išplėstos Europos investicijų panaudojimo galimybės. Ekonominis paskatų planas paremtas tuo, jog biudžeto nereikėtų peržiūrėti, ir viską padarysime taip, kad nereikėtų peržiūrėti išlaidų. Taigi kol kas neplanuojame biudžeto peržiūros, stebime situaciją tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jei reikalai smarkiai keistųsi, tik tada kalbėtume apie poreikį peržiūrėti biudžetą.

– Kalbant konkrečiai apie nedarbo išmokas, vaiko pinigus, pensijas – kas turėtų nutikti, kad jos būtų peržiūrimos? Jei nedarbas smarkiai augs, žmonės rinksis išmokas, kurios gali būti didesnės nei MMA.

– Pavienius atvejus mes sprendžiame pagal įstatymų pakeitimus, kas nereikalauja biudžeto pakeitimo. Kalbant apie pensijas, bus viskas padaryta, kad nereiktų jokių mažinimų. O kai reikės papildomų lėšų, tai aktyvuosime rezervo naudojimą. Šiuo metu visa sistema pasiruošusi tokiai situacijai. Vyriausybė turi pakankamai priemonių skirti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia.

– Panašu, kad pajamos iš PVM, akcizų smarkiai sumažės šį pusmetį. Kokį prognozuojate pokytį pajamų lentelėse, jei karantinas užsitęstų?

– Dabar situaciją prognozuoti yra ypač sunku. Yra du scenarijai – jei virusą Europoje pavyks suvaldyti per šį pusmetį, tai esame prognozavę, kad nuosmukis galėtų siekti iki trijų procentų. Bet jei situacija nebus suvaldyta, skaičiai bus visai kiti.

Tai turės poveikį pajamų surinkimui, turime kalbėti apie visų mokesčių mažesnį surinkimą. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad ne tik dėl mažesnio suvartojimo pajamos gali sumažėti, bet ir dėl numatytų mokesčių atidėjimo. Tai irgi mažins įplaukas į biudžetą.

Svarbiausias dalykas dabar – išteklių mobilizavimas, tai yra galimybė pasiskolinti penkis milijardus ir daugiau tam, kad užtikrintume valstybės iždo likvidumą, kad būtų pakankamai lėšų.

– Kokia yra situacija skolinimosi rinkose? Nors Lietuvos kredito reitingas paaugęs, tačiau palūkanos kyla – nuo ko priklausys galutinė suma, kurią Lietuva pasiskolins?

– Tai susiję su europinėmis iniciatyvomis. Štai neseniai Europos centrinis bankas (ECB) startavo su 750 milijardų eurų supirkimo programa – supirkinės tiek valstybių, tiek bendrovių vertybinius popierius. Tai tikrai didelis žingsnis į priekį, leidžiantis sumažinti įtampas rinkose.

Kalbant apie kredito kainas – geriausia naudoti kompleksą priemonių, ką mes ir darome. Kreipėmės į visas tarptautines finansines institucijas, iš kurių užsitikrintume galimybę pasiskolinti labai palankiomis sąlygomis. Taip pat ruošiamės eiti į rinkas su obligacijomis, taip pat kalbamės su didžiaisiais rinkos dalyviais dėl papildomo skolinimosi – tam, kad būtų tiek greitai, tiek pigiai pasiskolinta.

– Į kokią ECB dalį Lietuva galėtų pretenduoti?

– Šis instrumentas skirtas tam, kad būtų sumažinta įtampa iš investuotojų pusės, sumažinti krizę dėl rizikos didesnėse euro zonos valstybėse. Be to, ECB lengvatinėmis sąlygomis centriniams bankams suteikia paskolas tam, kad būtų skolinama smulkiam ir vidutiniam verslui.

Kalbant bendrai, reikia apžvelgti keletą krypčių, kuriomis dirba tarptautinės organizacijos.

Europos Komisija priėmė sprendimą leisti valstybėms narėms lanksčiau remti vietos verslą – tiesioginėmis dotacijomis, subsidijomis, valstybės garantijomis, eksporto kredito draudimu. Kalbant apie investicines papildomas galimybes, siūloma iš EK pusės nukreipti 37 mlrd. ES struktūrinius fondus kovai su virusu. Tai svarbi priemonė, o Lietuva ja taip pat pasinaudos. Taip pat išplėstas ES solidarumo fondo finansavimas. Dabar galioja taisyklės potvyniams, žemės drebėjimams ir panašiems atvejams ir kataklizmams. O dabar siūloma išplėsti ir naudoti tą fondą visuomenės sveikatos krizėms spręsti. Tai suteikia papildomas finansavimo galimybes.

Kitas fondas – prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, kuris irgi galės būti naudojamas kompensuoti nuostolius atleistiems darbuotojams. Taip pat aktyviai įsijungia Europos investicijų bankas, kur su EK norima sudaryti galimybę, kurią galima panaudoti nedelsiant. Taigi priemonių spektras yra platus.

– Jei per pirmą pusmetį ir pavyktų suvaldyti situaciją, kaip manot, koks būtų vartojimas po to – ar žmonės vėl grįžtų prie senų įpročių ir drąsiai išlaidautų, o gal viruso atsinaujinimo baimė visus priverstų taupyti?

– Turime galvoti apie keletą pagrindinių momentų – turime mobilizuoti visus reikiamus resursus tam, kad apsaugotume visuomenės sveikatą, kad viruso poveikis būtų kuo mažesnis. Taip pat užtikrinti maksimalų gyventojų užimtumą ir pajamas. Turime padėti verslams susitvarkyti su likvidumo problemomis, ir įmonės jau gali kreiptis dėl paramos į bankus.

Numatytos plačios valstybės garantijos. Aišku, turime galvoti ir apie tai, kas bus po pusmečio, todėl yra numatyta plane papildomos investicijos tam, kad ūkis galėtų atsistoti ant kojų ir važiuoti toliau.

– Kokios turėtų būtų aplinkybės, kad būtų reguliuojamos kainos?

– Kalbant apie kainų reguliavimą, diskusijas viešumoje paskatino kai kurių šalių sprendimai. Mano asmenine nuomone, tai turėtų būti tik pati kraštutiniausia priemonė, nemanau, kad tą reikėtų dabar tai daryti, tam nėra prielaidų. Bet jei pačių būtiniausių prekių kainos šoktų į neregėtas aukštumas, tai tik tada būtų prasminga tai svarstyti.

– Praėjusią savaitę pristatėte priemonių planą verslui ir ekonomikai. Kokia dalis gali pasinaudoti šiomis priemonėms – padengti sumažėjusius atlyginimus? Gal turite prognozę?

– Pagrindinis principas – solidarumas, kad darbdaviai būtų suinteresuoti, todėl ir valstybė prisideda. Preliminarūs skaičiavimai yra atlikti ir įvertinti. Kai tik pasieks pirmieji sprendimai, mes iškart peržiūrėsime, ar nereikia keisti plano, ko nors papildomai, ar nereiktų peržiūrėti priemonių. Kaip jau anksčiau sakiau, tai bus gyvas dokumentas, nes visų mūsų bendras tikslas – kad jis būtų ryžtingas, solidarus, veiksmingas.

VIDEO: Kas laukia mūsų ekonomikos? Komentuoja finansų ministras V.Šapoka

– Ar gali taip būti, kad valstybės parama netekusiems pajamų darbuotojams gali didėti? Kai kuriose valstybėse pažadėtos sumos netekusiems pajamų yra gerokai didesnės.

– Kol neturime faktinių duomenų, nenorėčiau spekuliuoti. Kokį sprendimą bepriimtume, matysime, kaip reaguoja rinka į šį priemonių planą, todėl solidarumas turės išlikti.

– Klausimas konkrečiai apie Italiją – kaip manote, ar adekvatus sprendimas valstybėje uždaryti beveik visus fabrikus ir įmones?

– Tie sprendimai priimami atsižvelgiant į tai, koks yra visuomenės elgesys. Jeigu visuomenės nariai elgiasi pilietiškai ir atsakingai, reaguoja į karantino sąlygas, tai tada prireikia mažesnių priemonių. Mes ir Lietuvoje matome, kad būtina griežtinti priemones, nes kai kurie visuomenės nariai iki šiol nėra supratę, kad elgdamiesi ne pagal rekomendacijas jie rizikuoja tiek savo, tiek kitų žmonių gyvybėmis.

Todėl dabartiniu metu priemones būtina griežtinti. Ar turėsime tokią situaciją kaip Italijoje? Labai viliuosi, kad tokios situacijos nebus. Bet jeigu reikės griežtinti priemones, atsižvelgsime į epidemiologų ir infektologų pateiktas rekomendacijas.

– Kaip visos euro zonos krizė gali atsiliepti Lietuvai?

– Pritariu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vadovo nuomonei, kad nacionalinių priemonių planų nepakaks todėl, kad reikalingas koordinuotas pasaulinis atsakas. Todėl kartu su kitais ministrais smarkiai dirbame, kad būtų ir priemonės, ir veiksmai koordinuoti. Matome iniciatyvas iš Europos struktūrų ir manome, kad bendras koordinuotas atsakas virs realybe.

– Realybė rodo, kad dalis verslo bando prisitaikyti prie karantino sąlygų – restoranai, kavinės siūlo maistą, gėrimus išsinešti, kiti taip pat praplėtė paslaugas. Ar pastebite, kad lietuviškas verslas vis labiau geba prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų?

– Kuo Lietuva garsėja, tai gebėjimu staigiai prisitaikyti. Todėl noriu padėkoti atsakingam verslui, kuris rūpinasi socialine atsakomybe. Turime kuo didžiuotis ir turime daug gerų pavyzdžių. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, kai buvo Rusijos krizė, jau tada matėme, kad verslas sugebėjo greitai persiorientuoti. Prieš dešimtmetį, kai užklupo krizė, taip pat matėme, kad verslas sugebėjo greitai persiorientuoti. Tikiu šalies verslu, jo gebėjimu veikti lanksčiai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?