Susitikime su Darbo partijos frakcija ministrė sulaukė nemažai klausimų iš energetikos srities, kadangi Finansų ministerija yra pagrindinė „Ignitis grupės“ akcininkė.
Paklausta apie tai, ar šiandieniame kontekste nesikeičia ministerijos lūkesčiai „Ignitis“ veiklai, ministrė teigė, kad ministerija palaiko ligšiolinę bendrovės kryptį daugiau elektros gaminti iš atsinaujinančių išteklių.
„Šiuo atveju mūsų interesas yra, kad būtų įgyvendinama energetikos strategija. Finansų ministerija, kaip didysis akcininkas, rašo lūkesčių laišką ir ten yra nurodomi tikslai, kurių, mūsų nuomone, turėtų siekti įmonė. <...> Mūsų lūkestis, kad dalis pajamų gaunama iš nereguliuojamos veiklos, tai yra iš atsinaujinančius energetikos, augs, ir generacija, kurią mes turime Lietuvoje, taip pat didės“, – sakė G.Skaistė.
Finansų ministerija valdo 73 proc. „Ignitis grupės“ akcijų.
Susitikimo su Darbo partijos frakcija metu sulaukta ir klausimo dėl „Ignitis grupės“ investicijų užsienyje – bendrovė plėtoja projektus ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. G.Skaistė teigė, kad tokios investicijos yra pateisinamos ir reikalingos.
„Nepaisant to, kad yra tų investicijų užsienyje, visgi nuo 2018 m. dešimt kartų daugiau investicijų yra Lietuvoje negu užsienyje. Žiūrint artimiausio laikotarpio planus, 2,4 GW planuojama investicijų, iš jų tik ketvirtadalis užsienyje. <...> Manau, kad tam tikras rizikos diversifikavimas, nukreipiant dalį investicijų į projektus užsienyje kur, galų gale, vistiek yra vystoma pelninga veikla, yra reikalingas“, – kalbėjo ministrė.
Susitikime buvo teirautąsi ir dėl būsimų elektros energijos kainų vartotojams skirtumo kompensavimo: VERT birželį nustatytos visuomeninio tiekimo kainos šiuo metu yra gerokai mažesnės nei rinkos, todėl liepos-gruodžio mėnesiais susidarys nemenkas skirtumas tarp faktinių ir vartotojų mokamų kainų.
Darbo partijos narys Artūras Skardžius klausė, ar šis skirtumas bus perkeltas į ateities elektros tarifus.
„Dabartinis reguliavimas leidžia padengti kainų skirtumą, kuris susidaro rinkose išaugus dujų kainoms ir, natūralu, elektros kainoms taip pat. Nepriemoka susidarys, prognozuojama, apie 100 mln. eurų ir iš šių metų biudžeto, iš skolinimosi limito planuojame tą skirtumą padengti, kad nepersikeltų skirtumas į ateinančių laikotarpių kainas“, – sakė G.Skaistė.
Kartu su ministre susitikime dalyvavęs viceministras Gediminas Norkūnas tikino, kad „Perlo energijos“ likimas „Ignitis“ neištiks.
„Ignitis“ turi atsinaujinančios generacijos pajėgumus, tai didžiulis skirtumas lyginant su „Perlas energija“. „Ignitis“ grupė turi atsinaujinančios generacijos, tiesa, ne tiek, kiek mes norėtume, ne tiek, kiek Lietuvai reikia, bet tai yra didžiulis skirtumas", – kalbėjo viceministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad elektros rinkos liberalizavimo laikotarpiu, kai I ir II etapo vartotojai buvo skatinami rinktis nepriklausomus tiekėjus, „Ignitis“ siūlomos kainos buitiniams vartotojams buvo didesnės nei kitų rinkos žaidėjų.
G.Norkūnas pabrėžė, kad tokia kainodara buvo taikoma todėl, kad bendrovė geriau įvertino riziką.
„Yra komerciniai kontraktai. Jeigu susidarys kažkoks nuostolis, jis iš principo išsilygins per to kontrakto trukmę. Nekalbame apie situaciją, kai „Ignitis“ negalės vykdyti savo įsipareigojimų“, – kalbėjo viceministras.
