Anot ministrės G.Skaistės, karą Ukrainoje pradėjusi Rusija turi atsakyti už savo veiksmus ir finansiškai sumokėti už padarytą milžinišką žalą. Vienas iš galimų būtų – žalos atlyginimas Rusijos turtu.
„Bendrija ir jai pritariančios šalys jau žengė pirmąjį žingsnį – įgyvendino priemones dėl Rusijos asmenų, įmonių ir centrinio banko turto įšaldymo. Dabar būtina eiti toliau – kartu su tarptautiniais partneriais, veikiant vieningai nacionaliniu, ES ir globaliu lygiais, sukurti bendrą karo nuostolių Ukrainai kompensavimo mechanizmą, panaudojant konfiskuotą Rusijos turtą“, – pažymėjo finansų ministrė G.Skaistė.
Susitikime ministrės taip pat aptarė karo sukeltą humanitarinę pabėgėlių krizę, su kuria daugiausiai susiduria Ukrainos pasienio ir Baltijos valstybės. Anot ministrės G.Skaistės, ligšiolinė Europos Komisijos (EK) pagalba yra itin vertinama, tačiau nepakankama. Reikalingas naujas finansinis instrumentas, padėsiantis pabėgėlių krizę amortizuojančioms valstybėms.
„Iki šiol Europos Komisija ragino valstybes nares panaudoti jau patvirtintų finansinių instrumentų lėšomis. Lietuvos ir daugelio valstybių atveju, jos jau suplanuotos panaudoti, todėl iš esmės nesprendžia problemos. Kviečiame EK kurti papildomą finansinį instrumentą humanitarinę Ukrainos karo pabėgėlių krizę amortizuojančioms valstybėms, remiantis jau turima 2015 m. patirtimi, kuomet panašus instrumentas buvo pristatytas Graikijos atveju“, – sakė ministrė.
Anot ministrės, pagalbos instrumentas galėtų būti finansuojamas dalinai Bendrijos, dalinai – nacionalinių biudžetų lėšomis.
Primename, jog naujoji Lenkijos finansų ministrė M. Rzeczkowska paskirta balandžio 26 d.
Lenkija šiuo metu yra daugiausiai ukrainiečių priėmusi valstybė. Lietuva jau priėmė beveik 2 proc. visos lietuvių populiacijos sudarančią dalį – 50 tūkstančių Ukrainos pabėgėlių.
