Seimas antradienį antrą kartą apsvarstė tikslinamą 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Jame numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų. Visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.
2022-ųjų valstybės biudžetas šiemet keičiamas jau antrą kartą – pirmą kartą papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti gegužės 17 dieną.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas portalo 15min video laidoje „15/15“ aptarė biudžeto tikslinimų privalumus ir trūkumus.
Svarbiausios pokalbio temos
- Energijos išteklių kainos augs nepaisant nieko
- Mažiausiai uždirbančiųjų pajamos ir pensijos augs daugiau nei infliacija
- Infliacija turėtų pradėti lėtėti antroje metų pusėje.
- Kitų metų ekonominę situaciją galime tik įsivaizduoti
- Verslui skiriama per mažai paramos, todėl kainos dar augs
- elektros kainos kils ne dėl elektros rinkos liberalizavimo Lietuvoje
- euro zona metų pabaigoje gali patirti recesiją
G.Skaistė: kitų metų rodiklius galime tik įsivaizduoti
– Ministre, kaip jūs vertinate Seimo reakciją į siūlomus biudžeto pakeitimus?
G.Skaistė: Turbūt reakcija yra iš dviejų pusių. Viena reakcija yra valdančiosios koalicijos, kur supratimas ir palaikymas yra didesnis, kadangi tikrai esame Vyriausybėje aptarę, kokių pokyčių reikia ir kokie dabar yra reikalingi sprendimai.
Tuo tarpu turbūt opozicijos darbas toks ir yra – visada ieškoti kažkokių geresnių ir įvairesnių pasiūlymų. Natūralu, kad tos kritikos yra, ir tai turbūt normalu demokratinėje valstybėje.
Man šiek tiek keistai atrodo, kai yra bandoma lyginti visiškai nepalyginamus dalykus. Tarkime, jeigu lygina metinę infliaciją, tai keičiamus dydžius lygina ne metinius, o tuos, kur dabar yra siūlomi papildomi pakeitimai. Tai man atrodo, jeigu lyginame metinius dydžius, tai visgi ir pajamų augimą taip pat reikėtų lyginti vienus metus su kitais, o ne bandyti vieną dalį palyginti su visiškai nepalyginama kita.
Man atrodo, korektiškumo tose diskusijose šiek tiek trūksta ir tuo pačiu turbūt yra kita šiek tiek duali situacija, kuomet bandoma sakyti, kad deficitas yra didelis, na, ir skola valstybės, natūralu, yra didesnė nominali, tačiau tuo pačiu bandoma įsiūlyti ir mažesnius mokesčius, ir daugiau išlaidų. Tai man atrodo, kažkur per vidurį šie du požiūriai turi susitikti.
– Jūs tą atvejį konkretų ir aptarėte Seime, sureagavote į jį, apie pensijas buvo kalbėta. Pagal jūsų lyginimą pensijos bendrai augs šiemet apie 16 proc., vidutinė metinė infliacija, prognozuojama, – apie 10 proc., tačiau matome, kaip keičiasi prognozės ir kokia situacija nestabili jau vien dėl karo Ukrainoje. Kodėl biudžeto tikslinime neatsirado vietos pensijų didinimui?
G.Skaistė: Na, pensijos yra didinamos 5 proc. papildomai, nuo metų pradžios jos jau yra padidintos 12 proc., dabar papildomai didinamos dar 5 proc., bendras augimas yra apie 16-17 proc. lyginant su praėjusiais metais. Tikrai matome, kad tas dydis atitinka netgi tą dabartinę metinę infliaciją, pagal kurią yra lyginamos kainos mėnesio su konkrečiu praėjusių metų mėnesiu.
Jeigu žiūrėtume į vidutinę metinę infliaciją, tai yra kiek prekių krepšelis pabrangs per visus ateinančius metus, tai tiek Lietuvos banko prognozė, tiek ir Finansų ministerijos (prognozė) sako, kad vidutinė metinė infliacija turėtų būti apie 10 proc. Tai matau, kad tiek minimalios mėnesinės algos didinimas, tiek neapmokestinamo pajamų dydžio didinimas, tiek ir pensijų didinimas pralenkė prognozuojamą vidutinę metinę infliaciją.
– Po antro tikslinimo matom daugiau pinigų infliacijai stabdyti, taip pat numatomi pinigai karo pabėgėliams ir infrastruktūrai strateginei. Kur jūs dėtumėte pagrindinį akcentą šiame biudžeto tikslinime?
