Taip ji antradienį kalbėjo prieš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį Liuksemburge.
Ministrės teigimu, pokyčių bus siekiama „keturiose pagrindinėse srityse“.
„Rusija vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje, todėl turime plėsti sankcijas ir jas perkelti į kitą lygį. (...) Turime atsisakyti pirkti rusiškas dujas, naftą ir anglį“, – žurnalistams teigė G.Skaistė.
Bendrija šią savaitę pareiškė siekianti įvesti naujas sankcijas Rusijai po to, kai netoli Kijevo esančiame Bučos miestelyje, kurio kontrolę perėmė Ukraina, buvo aptikta masinių kapaviečių ir šimtai brutaliai nužudytų civilių.
Vis dėlto Bendrijos lyderiams nepavyksta sutarti dėl rusiškų dujų ir naftos embargo, nes dalis Europos šalių yra stipriai priklausomos nuo šių išteklių.
Tuo metu Lietuva praėjusios savaitės pabaigoje pareiškė, kad šalies dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio veikia be rusiškų dujų importo.
„Mes rodome pavyzdį visoms ES šalims, kad tai yra įmanoma, – teigė ministrė. – Jos turėtų parengti planą, kaip atsisveikinti su rusiškomis dujomis ir įsigyti jų iš kitų pasaulio vietų. Tai tikrai įmanoma.“
G.Skaistė taip pat nurodė, kad iš tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT turėtų būti pašalinta daugiau finansinių įstaigų, pavyzdžiui, „Sberbank“ ir „Gazprombank“.
Ji taip pat pažymėjo, jog trečioji efektyvi sankcijų kryptis – uostų ir kelių uždarymas rusiškoms prekėms. Be kita ko, Rusija turi būti pašalinta iš Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko.
Pasak G.Skaistės, reikalingi papildomi ES lygmens finansiniai instrumentai karo pabėgėlius priimančioms ES šalims narėms, tarp jų ir Lietuvai.
„Europa turi pademonstruoti solidarumą ir pasiūlyti konkrečius ir efektyvius finansinius instrumentus, kurie atlieptų pabėgėlius priimančių šalių poreikius“, – sakė ji.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo per 4 mln. žmonių, daugiau nei pusė jų – į Lenkiją. Lietuvoje registruota beveik 40,4 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.
