Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas informavo, kad vien per 2017 metus gauta per 50 prašymų dėl naujų finansų rinkos dalyvių licencijų. Išduoda 20 licencijų elektroninių pinigų įstaigoms, dar 14 jų nagrinėjama. Taip pat 5 licencijos išduotos mokėjimo įstaigoms, 7 – skolinimo platformoms, ir 3 – specializuotiems bankams.
„Per pastaruosius dvejus metus nebankinių mokėjimų dalis rinkoje padvigubėjo – buvo apie 5 proc., o šiuo metu yra apie 10 proc.“, – sako M.Jurgilas.
Jis patikina, kad į Lietuvą ateina ne tik vietinio kapitalo įmonės – pusė besisteigiančių įmonių yra užsienio kapitalo: dauguma iš Didžiosios Britanijos, tačiau įmonių yra ir iš JAV, ir iš Singapūro, ir kitų valstybių. M.Jurgilas paaiškina, kad finansų naujokų skaičių iš Didžiosios Britanijos padidino „brexit“ procesas.
M.Jurgilas žada, kad finansinėms technologijoms (FinTech) teikiamas itin didelis dėmesys ir atliekami pakeitimai, kad tokias įmones kurti būtų kuo paprasčiau.
„Mums tokį proveržį pavyko pasiekti dėl labai glaudaus bendradarbiavimo“, – sako Lietuvos banko atstovas ir vardija, kad trumpinamas licencijos išdavimo laikas, įvedamos vieno langelio programos, taip pat atliekamos konsultacijos, keičiami teisės aktai.
Bando prisitaikyti prie rinkos
FinTech plėtrai Lietuvoje skatinti įgyvendinamos papildomos priemonės, pavyzdžiui, dar šiemet atsiras e.licencijavimo galimybė ir įmonės visus dokumentus bei reikiamas procedūras galės sutvarkyti elektroniniu būdu.
Lietuvos bankas jau yra parengęs infrastruktūrą momentiniams mokėjimams plėtoti, taip pat institucija plėtoja blokų grandinės (blockchain) technologija pagrįstą platformą, kuri, tikimasi, taps terpe naujoms įmonėms steigti.
„Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija bando keistis. Mes priimame inovacijas į savo veiklą ir optimizuojame savo procesus ir norime išmanaus reguliavimo, pagrįsto technologijomis. Daug dėmesio skiriame mokėjimų rinkai“, – sako M.Jurgilas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į tai, kad ir rizika rinkoje auga – dalis naujokų neišvengiamai turės žlugti.
„Tos technologinės naujovės ne tik gerą žadančios. Bet, kaip ir bet kokios naujovės – su jomis tenka susidirbti, suprasti, ir jos kelia daugiau rizikų. (…) Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne visoms šitoms įmonėms pasiseks. Nesėkmė yra užprogramuota, bet be nesėkmių nebūtų vystymosi“, – sako M.Jurgilas ir paaiškina, kad Lietuvos bankas skiria daug dėmesio rizikos suvaldymui.
Lietuva turi kuo pasigirti
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė spaudos konferencijoje pažymėjo, kad Lietuva pasaulyje gali pasigirti IT technologijomis, greičiausiu internetu, žmogiškuoju kapitalu, ir finansinės technologijos yra sritis, kur „galima pasirodyti geriausiai pasaulinėje rinkoje“.
„Šiandien tikrai matosi rezultatai, kad rinka patikėjo, įmonės ateina į Lietuvą, kuriasi startuoliai, investuoja užsienio kapitalo įmonės“, – sako L.Maskaliovienė.
Ji vardija darbų prioritetus: svarbiausia patogi ir nesudėtinga reguliacinė aplinka, partnerystė ir dialogas su rinkos dalyviais. Anot viceministrės, Lietuvoje mokestinė aplinka jau yra palankiausia naujų technologijų kūrimui.
„Lankstumas ir greitumas šiame etape yra gyvybiškai svarbus, taip ir žinomumas, matomumas, komunikacija“, – sako L.Maskaliovienė.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas pažymėjo, kad Lietuva gali turėti geriausią vertės pasiūlymą, tačiau būtinas patogus susisiekimas su pagrindiniais finansų centrais – be skrydžių į pagrindinius oro uostus užsienio investuotojų laukti nereikėtų.
Jis patikina, kad finansų technologijos ir biotechnologijos yra dvi pagrindinės sritys, kurios gali Lietuvą paversti žinoma visame pasaulyje.
M.Katinas skaičiuoja, kad pastaraisiais metais 10 finansinių technologijų projektų Lietuvoje sukūrė 325 darbo vietas, dar didesnis yra potencialas augti. Tarp naujokų – „Revolut“, „Harbortouch“, „Instarem“, „Simplex“ ir kitos įmonės.
„Mes tikrai dalį įmonių, kurios turi licenciją, bandysime įtikinti tapti stambesnėmis bendrovėmis“, – sako M.Katinas.
