Renginį organizavo finansų technologijų ir tvarių inovacijų centras „Rockit“. Pasak jo vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman, 2021-ieji buvo ir geri, ir ne tokie geri metai fintech sektoriui. „Augimas stabilizavosi, buvo išduota mažiau licencijų palyginti su praėjusiais metais. Antra vertus, paskirtų baudų dydis sumažėjo du kartus, ir tai yra vienas iš sektoriaus brandos indikatorių“, – sakė L.Žemaitytė-Kirkman. Skirtų baudų suma 2020 m. buvo 811 tūkst. eurų, šiais metais – 470 tūkst. eurų.
Vienas didžiausių šių metų fintech sektoriaus pasiekimų – per pirmąjį pusmetį kone šešis kartus išaugusi elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų atliktų operacijų suma. Ji pasiekė beveik 122 mlrd. eurų.
2021 metais investicijos į fintech bendroves išaugo keturis kartus, o daugiausia jų pritraukė „TransferGo“ (43 mln. eurų finansavimas), „Kevin“ (8,5 mln. eurų) ir „Ondato“ (3,6 mln. eurų). Kitas progreso požymis yra pagerėjęs dialogas tarp pačių fintech ekosistemos narių Lietuvoje. Bendrovės kartu pateikė Lietuvos bankui siūlymus kuriamoms rekomendacijoms dėl fintech sektoriaus plėtros gairių.
Apibendrinančioje konferencijos diskusijoje dalyvavo asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovė Vaiva Amulė, rizikos kapitalo fondo „Startup Wise Guys“ partnerė Jonė Vaitulevičiūtė, Lietuvos banko patarėjas Martynas Pilkis, „Revolut“ atitikties vadovas Vytautas Danta ir fintech bendrovės „Neopay“ vadovas Paulius Tarbūnas. Pateikiame keletą jų įžvalgų.
2021-ieji: bendradarbiavimo ir susitarimo metai
Diskusijos dalyvius ir klausytojus pasveikinusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pažymėjo fintech indėlį į Lietuvos ekonomiką ir stabilų augimą netgi sudėtingomis COVID19 pandemijos sąlygomis.
Ministrė, atstovaudama rinkos reguliuotojos poziciją, sakė, kad vyriausybės vaidmuo ekonomikoje yra ne siekis sukurti verslus, o sukurti išsamias taisykles, kurios sudarytų prielaidas inovacijoms. „Kartais iš kolegų ar kitų institucijų girdžiu nuogąstavimus dėl saugumo. Sutinkame, kad saugumas yra labai svarbu, bet tai nereiškia, kad turime sukurti perdėtą reguliavimą ir užkrauti papildomą naštą ant verslo pečių“, – teigė A.Armonaitė
Kalbėdama apie svarbiausius 2021-ųjų įvykius sektoriuje, V. Amulė sakė, kad tokiu buvo fintech rekomendacijų kūrimo procesas: „Akivaizdu, kad rinkos dalyviai nori ir gali dirbti su reguliuojančiomis institucijomis. Nedaugelyje šalių abi pusės pasiekia tokį progresą ir geba rasti bendrą kalbą“.
V.Danta paminėjo, kad šiemet išryškėjo naujų fintech bendrovių pritraukimo strategijos rezultatai – tai teigiamai veikia visą šalies ekonomiką. „Žinoma, buvo kai kurių papildomų faktorių, kurie prisidėjo prie fintech bendrovių atėjimo į Lietuvą – pavyzdžiui, „Brexitas“. Prie to prisidėjo ir institucijų dedamos pastangos“, – teigė jis.
J.Vaitulevičiūtė atkreipė dėmesį ir į augančius finansavimo poreikius: „Dabar fintech bendrovės stengiasi iškart pritraukti didesnes investicijas. 100 tūkstančių eurų finansavimo raundo nebepakanka – reikia arti milijono, kad galėtum konkuruoti su stambesniais rinkos žaidėjais“.
Kitąmet – įdėmesnis žvilgsnis į vartotojų poreikius atitinkančius produktus
Kas bus fintech sektoriuje bus aktualu kitais metais? Pasak asociacijos „Fintech Hub LT“ vadovės, karšta kitų metų tema bus kriptovaliutos.
„Nemanau, kad Lietuva taps kripto-šalimi, bet labai svarbu suprasti, kaip galime valdyti riziką. Be abejo, kibersaugumo tema taip pat skambės visur, o atitiktis yra visada aktuali“, – teigė V.Amulė.
Lietuvos banko patarėjas M.Pilkis atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje šiuo metu turime rekordinį skaičių depozitų. Reiškia, rinkoje bus paklausūs turto valdymo įrankiai (angl. wealth-tech).
„Kalbant apie mokėjimus ir skaitmeninę bankininkystę, kitais metais daug girdėsime apie atsiskaitymus ne kortelėmis, o tiesiai iš sąskaitos į sąskaitą. Su tuo bus glaudžiai susijusi vystoma Centrinio banko skaitmeninė valiuta CBDC.
Šiuo metu kartu su kitais Europos šalių bankais tiriame skaitmeninio euro perspektyvas. Pradėjome eksperimentuoti su vartotojo sąsajos sprendimu norėdami pažiūrėti, kaip skaitmeninės valiutos gali egzistuoti drauge su tradiciniais pinigais“, – pasakojo M.Pilkis.
„Revolut“ atstovas V.Danta sakė, kad vartotojai jau dabar tikisi daugiau funkcionalumo iš fintech produktų: jiems reikia vieno sprendimo, kurio pagalba jie galėtų užsisakyti atostogas, paimti kreditą, atlikti įvairius mokėjimus ir panašiai. „Be to, kurdamos produktus, fintech bendrovės turėtų daugiau bendrauti su potencialiais vartotojais ir sulaukti atsiliepimų iš įvairių Europos ar pasaulio šalių, nes tai, kas tinka vienur, nebūtinai prigis kitur“, – teigė V.Danta.
„Startup Wise Guys“ partnerė J.Vaitulevičiūtė antrino, kad fintech bendrovės turės pasiūlyti daugiau nei vien tik mokėjimų sprendimus: „Matome, kad kone kiekviena paslaugas teikianti bendrovė taps savotišku fintech, pavyzdžiui, užsakymų sistemos ar e-parduotuvės. Žvelgdama giliau į šį sektorių taip pat matau, kad dar trūksta sprendimų draudimo rinkai ar specifinėms visuomenės grupėms. Taip pat kviečiu Lietuvos fintech dairytis plačiau po besivystančias rinkas – ten dar yra daug vietos pritaikyti tai, ką jau naudojame čia.“
Diskusijos dalyviai taip pat sutarė, kad vienas svarbiausių kitų metų uždavinių – galutinai sutarti dėl fintech sektoriaus vystymosi gairių. V.Danta teigimu, ligšiolinė šalies strategija pasiteisino ir atnešė daug naudos Lietuvai, tačiau reikia nenuleisti akių ir nuo kitų šalių, nes konkurencija yra stipri. OM.Pilkis žadėjo, kad Lietuvos bankas ir toliau padės fintech bendrovėms įsigyti licencijas ir spręsti atitikties iššūkius, ypač susijusius su galimu pinigų plovimu.
