Šiuo metu MMA siekia 642 eurus, o kitąmet turėtų pasiekti 730 eurų (atskaičius mokesčius – apie 518 eurų). Tai dar nėra galutinis sprendimas.
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis šiais metais prieš mokesčius šalyje augs 9 proc. Atsižvelgus į numatomus sprendimus, minimalų mėnesio atlyginimą kitais metais panuojama didinti iki 730 eurų. Taigi darbo užmokestis kitais metais turėtų augti 8 proc.
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje M.Liutvinskas pristatė atnaujintą rugsėjo mėnesio ekonominės raidos scenarijų.
Vidutinė metinė infliacija, prognozuojama, šiemet sudarys 3,4 proc.
Pasak Finansų ministerijos, vėlesniais vidutinio laikotarpio metais numatomas pasaulinių žaliavų kainų stabilizavimasis, todėl trumpalaikių veiksnių, šiuo metu didinančių vartojimo kainas, poveikis turėtų būti ribotas ir spaudimas kainų augimui turėtų mažėti. 2022 metais infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., o 2023–2024 metais sieks 2 proc., prognozuoja ministerija.
Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas sakė suprantantis poreikį didinti MMA ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), tačiau nuogąstavo, ar šie veiksniai nėra savaime didinantys kainų augimą.
„Suprantu, kad turime mažinti socialinę atskirtį, bet, didinant visas pajamas iš apačios, tie pinigai, praktiškai tariant, bus išleisti „Maximoje“ maisto prekėms. Kaip šita situacija makroekonominiu požiūriu gali daryti įtaką infliacijai? Ar mes nepilame žibalo į kaistančią ekonomiką?“ – klausimus kėlė Seimo narys.
Tačiau finansų viceministras tvirtino, kad MMA augimo netvarių pokyčių nematyti.
„Kažkokių netvarių pokyčių, kad MMA algos padidinimas atvestų ekonomiką prie netvaraus augimo tempo – ar kainų, ar atlyginimų, nematome. To mūsų modeliai ir vertinimai nerodo, bet klausimas svarbus, stebime, kaip tie indikatoriai atrodo ir atrodys vėlesniais metais“, – tikino M.Liutvinskas.
Pasak jo, MMA augimo iki 730 eurų įtaka infliacijai sieks apie 0,3 proc. punkto.
O parlamento Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius reiškė nerimą dėl sparčiai didėjančio vidutinio darbo užmokesčio.
„Vidutinis darbo užmokestis pastaruoju metu auga sparčiausiai tarp euro zonos šalių. Darbo valandos kaina didėja ir sparčiausiai tarp Europos Sąjungos šalių, tai reiškia, kad mes mažiname šalies konkurencingumą, bet darbo našumas mažėja. Šie pavyzdžiai rodo, kad mūsų ekonomika eina link perkaitimo ir mūsų šalis užsienio investuotojams tampa abejotina arba reikalaujanti didesnės analizės“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Tačiau finansų viceministras atrėmė, kad tai, jog darbo užmokestis yra vienas sparčiausiai augančių euro zonoje ir ES, visuomenės akyse yra pozityvus indikatorius, nes perkamoji galia artėja prie Vakarų Europos standartų.
„Mano turimi duomenys nerodo, kad darbo našumas mažėja, jis auga stabiliai. Kai kalbame apie darbo vientos kaštų augimą ir poveikį konkurencingumui, (...) pastarųjų poros metų produktyvumo augimas, vienu ar kitu pjūviu vertinant, yra ganėtinai spartus ir vietomis spartesnis už darbo užmokesčio augimą. Tai patvirtinta ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF)“, – argumentavo M.Liutvinskas.
Pasak jo, TVF ekspertai nemato rizikos konkurencingumo praradimui, remdamiesi atskirų sektorių produktyvumo augimo duomenimis.
O apie ekonomikos perkaitimą jis kvietė kalbėti atsargiai. „To nerodo indikatoriai ir mūsų duomenys. Būčiau linkęs atsargiai kalbėti tokiu žodynu viešojoje erdvėje, nes tai gali paveikti lūkesčius“, – kalbėjo M.Liutvinskas.
