„Bent jau trys reitingų agentūros yra įvertinusios, kad toks įnašas ir papildomas reikalavimas tiems bankams nepaveiks jų saugumo, nes jie turi perviršinį likvidumą“, – ketvirtadienį Seimo demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ teigė G.Norkūnas, parlamentarams pristatęs naujojo mokesčio įvedimo priežastis.
Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų – tai yra 1 proc. visų rezidentų indėlių.
Anksčiau skelbta, jog tikimasi iš šio mokesčio per dvejus surinkti apie 0,5 mlrd. eurų. G.Norkūno vertinimu, įplaukų į biudžetą dydis priklausys nuo pačių bankų veiksmų.
„Ta suma, kuri dabar yra paskaičiuota, stipriai priklausys nuo to, kokių veiksmų imsis komerciniai bankai, tai yra, ar jie optimizuos šio įnašo įplauką... mokėjimo sumas, ar ne. Jeigu suma bus gauta tokia, kokia planuota, atitinkama suma galėsime finansuoti tuos (krašto apsaugos – BNS) projektus“, – teigė G.Norkūnas.
Kitu atveju, pasak viceministro, lėšų karinio mobilumo projektams būtų skolinamasi, tačiau dėl to Seimo leidimo nebūtų prašoma.
„Kalbant apie 2023 metų išlaidas, biudžete yra nuostata, kad nepažeidžiant deficito tikslo karinio mobilumo tikslams turime galimybę skolintis“, – teigė G.Norkūnas.
Jis taip pat kalbėjo, kad kitų sektorių įmonėms, uždirbančioms didelius pelnus, solidarumo mokestis neplanuojamas.
Remiantis Lietuvos banko skelbiamais komercinių bankų veiklos 2022 metų spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti 4-5 didžiausi šalies bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių ir galbūt „Revolut“ – didžioji dalis pastarojo banko indėlių gali būti nerezidentų.
