„Vertindami skolinosi rinkas, žiūrime į kelis skirtingus aspektus. Šįkart labai svarbus aspektas yra, kiek Lietuva išperka vidaus rinkoje vertybinių popierių – tai yra, kiek žada įlieti pinigų į ekonomiką“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė G.Norkūnas, atsakydamas į komiteto pirmininko Mykolo Majausko klausimą, kodėl tiek daug ketinama skolintis vidaus rinkoje.
„Tol kol biudžetas yra deficitinis, stengiamės tą balansą išlaikyti – didinti vidaus rinkoje išleidžiamų vertybinių popierių kiekį, bet ne per daug, kad iš vidaus rinkos neišsiurbtume likvidumo“, – pridūrė G.Norkūnas.
Be kita ko jis pabrėžė, kad skolindamasi valstybė turi nesukelti palūkanų.
„Savo veiksmais turime būtų atsargūs, kad nesukeltume palūkanų“, – sakė viceministras.
Pasak jo, vidaus rinkoje nėra labai trumpalaikio skolinimosi poreikio.
„2-3 metų segmente jaučiame didžiausią paklausą, bet skolinamės vidaus rinkoje ir 10-15 metų, užsienio rinkose galime pasiskolinti ilgesniam laikui“, – nurodė G.Norkūnas.
Vyriausybė vidaus ir tarptautinėse rinkoje kitąmet ketina skolintis apie 3,9 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje sudarys apie 26,1 mlrd. eurų, arba 45,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Vidaus rinkoje, išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), planuojama pasiskolinti apie 2 mlrd. eurų, 1,75 mlrd. eurų – užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas. Apie 118 mln. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų.
