Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Finansuojant žemės ūkį bankai vertins jo veiklos poveikį aplinkai

Finansuodami žemės ūkio veiklą bankai ateityje galės remtis Lietuvoje atlikto dirvožemių erozijos tyrimo duomenimis.
Po arimus paskui artojus keliauja būriai gandrų.
Žemės ūkis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Lietuvos dirvožemių erozijos rizikos vertinimo geografinę studiją iniciavusios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad tokių duomenų trūko finansų įstaigoms prisidedant prie Europos Komisijos Žaliojo kurso tikslo iki 2050-ųjų paversti Europą klimatui neutraliu žemynu.

„Tam, kad finansų įstaigos galėtų vertinti finansuojamos veiklos poveikį aplinkai, joms reikalingi duomenys apie aktualias, ūkinės veiklos sąlygojamas fizines klimato kaitos rizikas Lietuvoje. Pastebėjus tokių duomenų trūkumą nuspręsta inicijuoti studijas“, – pranešime sakė E.Čipkutė.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje yra maždaug 18–19 proc. eroduotų žemės ūkio dirvožemių, daugiausia – pietryčių Lietuvoje.

Vienas studiją atlikusių nepriklausomų ekspertų Jonas Volungevičius sako, kad eroziją galima suvaldyti.

„Svarbu, kad tyrimo duomenis taikytų ne tik finansų sektorius, bet ir ekspertai, ruošiantys žemės ūkio strategiją, numatantys ir formuojantys teritorijų naudojimo bei planavimo politiką. Šios studijos duomenys taip pat svarbūs ir rengiant Vyriausybės programą, planuojant žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą savivaldybių lygmeniu“, – pranešime sako J.Volungevičius.

Anot jo, studijos duomenys taip pat naudingi įmonėms, kurios į Lietuvą importuoja žemės dirbimo technologijas, biocheminius bei cheminius dirvožemio gerinimo ir saugos preparatus.

Ji taip pat pravers aplinkosaugininkams rengiant veiklos strategiją bei teikiant rekomendacijas optimizuojant žemės ūkio veiklos intensyvumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos