„Aš pasirinkau ir nefiksavau palūkanų“, – sakė R.Medaiskytė. Jos manymu, Europos centrinis bankas artimiausiu metu nesiryš didinti bazinių palūkanų normos, kuri dabar siekia 0,75 proc. Be to, kalbama, kad ECB gali dar sumažinti šį rodiklį iki 0,5 proc. Todėl skolintis jau dabar yra labai pigu, jei palūkanų norma bus dar sumažinta, pinigai bus dar pigesni.
„Manau, kad ECB tikrai nesiryš greitai tų palūkanų normų kelti, tai reiškia, kad visi, kam pavyksta pasiskolinti, kam paskolina, kas iš tiesų nori skolintis, jiems finansavimas yra pigus“, – kalbėjo ekonomistė.
Stebuklų nežada
Lietuvos ekonomika šiemet, banko „Finasta“ skaičiavimais, turėtų augti 3 proc. Tiek pat turėtų augti ir Estijos ekonomika, tuo metu regiono ir visos Europos Sąjungos lyderė bus Latvija, kurios ekonomika šiemet turėtų augti 3,5 proc.
Tačiau, R.Medaiskytės teigimu, kelių procentų augimas nėra didelis. Be to, Lietuva vis dar nepasiekė ikikrizinio lygio. Jei reikėtų rinkti tikruosius Europos Sąjungos ekonomikos augimo lyderius, tai, ko gero, greičiausiai būtų slovakai, lenkai.
Visgi šie metai neturėtų blogi: „Šiemet norisi kalbėti, kaip kalbėjome pernai: bus kažkas nelabai ypatingo, buvome pakankamai konservatyvūs. Metų eigoje viskas svyravo – tai stebino, tai liūdino. 2012 metai buvo tokie geresni, nei manėme jų pradžioje. Tikiuosi, kad taip bus ir šiemet.“
Apie kuklų augimą kalbama ne tik Lietuvoje. Ekonomikos augimas lėtės visame pasaulyje. Kuklesnis jis bus ir Kinijoje, nors ši šalis temps į priekį ir pasaulio ekonomiką.
Tuo metu euro zonoje šešios šalys patirs recesiją – Italija, Portugalija, Ispanija, Slovėnija, Kipras, Graikija. Euro zonos skola šiuo metu artėja prie 100 proc. BVP.
Jei geriau sektųsi euro zonai, geriau sektųsi ir Lietuvai. Tačiau dėl to, kad ECB stengiasi gelbėti euro zoną, lietuviai gali pigiai skolintis, tiesa, nelabai nori.
Ekonomikos stabdžiai
Nenoras skolintis nepaisant pigių paskolų yra vienas pagrindinių ūkio stabdžių. Dėl to ir „Finasta“ analitikai yra pakankamai konservatyvūs.
„Įmonės neinvestuoja. Atsargus augimo vertinimas. Iš dalies tai susiję su tuo, kad bankai nelabai nori skolinti, nepaisant žemų palūkanų normų. Bet ir skolintis nelabai kas nori. Plėtrai, naujų technologijų diegimui, kokybiškai kažko naujo kūrimui, reikia didesnio augimo, kad investicijos atsipirktų. Šiuo metu jos vis dar neapsimoka. Įmonių ir namų ūkių skolos dalis, palyginti su finansiniu turtu, stabiliai mažėja“, – aiškino R.Medaiskytė.
Tuo metu ekonomistę nustebino Lietuvos vartotojai – vartojimas auga. Gyventojai perka buitinę techniką, tai yra, ilgalaikio vartojimo prekes.
Kodėl vartotojai pradėjo išlaidauti, paaiškinti yra pakankamai sunku – realūs atlyginimai neaugo, nedarbas vis dar siekia apie 12 proc., indėliai bankuose netirpsta.
R.Medaiskytės teigimu, gali būti, kad žmonės tiesiog labiau pasitiki šalies ekonomika.
Ekonomistės teigimu, gyventojų skolos mažėja, skolintis jie nėra labai linkę, nors paskolos ir bus pigios dar kurį laiką: „Gyventojai linkę skolintis eurais, natūralu, mažesnės palūkanos, jos žemos bus gana ilgai. (…) Manau, kad ECB tikrai nesiryš greitai tų palūkanų normų kelti, tai reiškia, kad visi, kam pavyksta pasiskolinti, kam paskolina, kas iš tiesų nori skolintis, tiems finansavimas yra pigus.“
