Pirmadienį agentūros paskelbtose naujausiose jos tarptautinėse prognozėse pažymima, jog spartaus energijos išteklių brangimo sukelta didelė infliacija Baltijos valstybėse smogs galutiniam vartojimui ir pristabdys ekonominę plėtrą.
„Eurostat“ duomenimis, metų infliacija Lietuvoje vasarį siekė 14 proc., Latvijoje – 8,8 proc., Estijoje – 11,6 procento.
Pasak „Fitch“ analitikų, Lietuva yra ypač jautri tarptautiniams energijos kainų svyravimams, nes tris ketvirtadalius energijos poreikio patenkina importu.
Kita vertus, Rusija daugelį metų buvo svarbi gamtinių dujų tiekėja Baltijos šalims – 2020-aisiais Latvija iš Rusijos importavo 100 proc., Estija – 46 proc., Lietuva – 42 proc. reikalingų gamtinių dujų.
Dėl nelegalios migracijos krizės bei karo Ukrainoje sumažėjo medienos skiedrų ir granulių tiekimo iš Baltarusijos patikimumas. Baltarusija taip pat pastaraisiais metais buvo svarbi biokuro tiekėja Baltijos šalims, kurios didino jo poreikį, siekdamos mažinti gamtinių dujų naudojimą.
„Fitch Ratings“ taip pat pažymi, kad nors darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse nuolat didėja, jis tik iš dalies kompensuoja didelių energijos ir maisto kainų poveikį vartojimui.
