Panorusiam bankrutuoti lietuviui nuvykus į Latviją reikės pusę metų mokėti mokesčius šioje šalyje. Tai reiškia, kad šioje šalyje reikėtų apsigyventi ir dirbti, rašo „Lietuvos rytas“.
Buvęs Latvijos bankroto administratorių asociacijos vadovas, dabar konsultacijas bankroto klausimais teikiantis Janis Biržulis patvirtino, kad naujuoju įstatymu teoriškai galėtų pasinaudoti ir Lietuvos piliečiai.
Šią savaitę Latvijos Seimas atmetė šalies prezidento veto ir priėmė naują, žmonėms kur kas palankesnį Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Jis jau sulaukė bankų kritikos. Skelbti bankrotą latviai gali nuo 2008 metų.
Bankroto procedūra Latvijoje galės trukti iki 3,5 metų. Per šį laikotarpį žmogus turės pagal galimybes sumažinti savo skolas, taip pat būtų parduotas jo turtas.
Pradėti bankroto procedūras latviai galės, kai jų uždelstos skolos pasieks 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų) arba įrodys, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties jų skolos per ateinančius metus gali pasiekti 10 tūkst. latų (apie 50 tūkst. litų).
Žmogus skoloms grąžinti turės ne tiktai parduoti savo turtą, bet ir kas mėnesį skirti trečdalį savo pajamų. Pasibaigus bankroto procedūrai likusios skolos bus nurašytos.
Bankai skolas už įkeistą turtą galės atgauti pirmieji, tačiau Latvijoje bankrutuoti panorusiam žmogui nereikės gauti jų ir kitų kreditorių sutikimo. Kreditoriai galės teismui užprotestuoti bankroto planą, bet teismas skundą galės atmesti.
Lietuvos ūkio ministerija dar tik baigė rengti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą ir pradėjo jį derinti.
Ūkio ministerija siūlo pasirinkti vieną iš dviejų atvejų, kai Lietuvos gyventojas galėtų pradėti savo mokus arba jis tapo nemokus bankroto procedūrą: beviltiškos skolos pasiektų 12 minimalių mėnesio atlyginimų ribą (dabar – 9600 litų) arba jei žmogus ilgiau kaip pusę metų negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų. Tuomet dėl bankroto spręstų kreditoriai ir teismas.
Bankroto procedūra truktų iki 5 metų, o bankrutuoti būtų galima tik vieną kartą per dešimt metų.
