Remiantis LPT duomenimis, fizinių lošimų (lažybų punktai, kazino, lošimų salonai ir kt.) pajamos per 2021-ųjų metų pirmąjį pusmetį traukėsi 88 proc. (17,5 mln. Eur), o nuotoliniai lošimai augo 68,5 proc. (27,6 mln. Eur). Tuo tarpu, nuotoliniai lošimai 2020 metų pirmąjį pusmetį sudarė 53 proc., o per 2021-ųjų metų pirmąją pusę augo iki 94,8 proc.
„Dažnai akcentuojamas nuotolinių lošimų augimas Lietuvoje nėra kažkokia kritinė ar išskirtinė situacija. Tokios pat tendencijos stebimos visame pasaulyje ir Europoje, kuomet ypatingai COVID-19 pandemijos laikotarpiu nuotoliniai lošimai daliai žmonių, mėgstančių šią pramogą, pakeitė antžemines lošimų vietas. Taip pat tai nulemia natūraliai visame pasaulyje vykstanti skaitmenizacija“, – teigia Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) direktorius Mantas Zakarka.
Lietuvoje veikiančios lošimo kompanijos savo veiklą gali organizuoti trejopai: nuotoliniu ir fiziniu, tik nuotoliniu arba tik fiziniu būdu. Būtent pastarosioms kompanijoms pandemija atsiliepė stipriausiai – jos negalėjo patiriamų nuostolių kompensuoti nuotoliniais lošimais.
Sumaištis skaičiuojant pajamas
M.Zakarkos teigimu, iki šiol viešojoje erdvėje kyla diskusijų, kiek iš tikrųjų lošimų organizatoriai sugeneruoja pajamų ar kokia yra jų apyvarta, todėl LPT pateiktus statistinius duomenis reikėtų vertinti visiškai kitaip.
„LPT pateikiamoje statistikoje įvardijama suma lošėjų įmokėta norint dalyvauti lošimuose. Tačiau tai nėra lošimo organizatorių gaunamos pajamos ar apyvarta. Tai yra lošėjų įmokėtos bei kartu suskaičiuotos visos sumos, kurios prasisuka asmeniui žaidžiant lošimo automatu ar prie lošimo stalo. Tikrąsias realiai gaunamas lošimo organizatorių pajamas galime matyti iš lošėjų įmokėtų sumų atėmus visus išmokėtus laimėjimus, o kokia dalis visų įmokėtų sumų turi būti išmokama laimėjimams nustato Azartinių lošimų įstatymas“, – kalbėjo LLVA direktorius.
M.Zakarka pabrėžia, kad nevertinti šių duomenų tai tas pats, kas bet kokios bendrovės pelnu laikyti visas gautas bendrovės pajamas neatskaičius bet kokių išlaidų: „Tai labai aiškiai matosi ir iš viešai LPT skelbiamų visų Lietuvoje veikiančių bendrovių metinių audituotų finansinių ataskaitų.“
Bendras tinklas – daugiau skaidrumo
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja dar vienas įstatymas, kuomet visų azartinių žaidimų bendrovių lošimo automatai bus sujungti į vieningą sistemą, kuri leis vykdyti jų kontrolę ir duomenų stebėseną nuotoliniu būdu.
Tokiu valdžios institucijų sprendimu džiaugiasi ir LLVA, nes Lietuvoje lošimų sektorius dažnai yra mistifikuojamas ir apipinamas įvairiausiais gandais: „Džiaugiamės, kad pagaliau įsigalios Automatų sujungimo į bendrą tinklą sistema. Tokie pakeitimai užtikrins skaidresnę azartinių lošimų organizatorių veiklą ir atsiras dar daugiau duomenų, kuriais remtis galės kontroliuojančios institucijos.“
Kiekviena lošimų kompanija vykdanti azartinius lošimus ir lošimo automatus eksploatuojanti bendrovė susijungs į lošimo automatų duomenų valdymo sistemą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektroninėmis priemonėmis. Sistema užfiksuos ir apdoros lošimo automatų identifikaciniu, veikimo ir elektroninių skaitiklių duomenis perduos saugoti LPT administruojamai lošimo automatų kontrolės sistemai.