FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, trečiadienį dalyvavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, parlamentarus informavo, kad elektroninių pinigų institucijos, finansinių technologijų („fintech“) startuoliai sparčiai vystosi, tačiau jis pasigedo naudos, kiek pelno mokesčių sumokama Lietuvoje.
„Mes žiūrime, kokios apimtys, kiek operacijų, su kokiomis valstybėmis. Paėmėm šiek tiek tik gal tokią statistiką, kokią naudą neša. Kadangi jų apimtys nemažos, pasižiūrėjome, kokia apyvarta, kokie pelnai ir kokie mokesčiai“, – kalbėjo M.Petrauskas.
Pasak jo, didesni rinkos žaidėjai veikia nuostolingai.
„Dauguma naujų žaidėjų, kurie atėjo į mūsų rinką, matome, kad veikia nuostolingai. Realiai jei žiūrėtume į tuos mažesnius, tai praktiškai viena įmonė uždirbo pelną“, – kalbėjo M.Petrauskas.
Pasak jo, „fintech“ įmonės sumoka „Sodros“ ir kitas įmokas už darbuotojus.
„Bet kalbant apie pelno mokestį, kol kas sektorius arba neįsivažiavo, gal klientus auginasi. Kai mes dažnai kalbame apie tai, kad sektorius daug naudos atneša dėl mokesčių ir panašiai, tai čia toks klausimas dar atviras“, – teigė M.Petrauskas.
O tuo metu per naujas įstaigas mokėjimų sumos, pasak FNTT atstovo, – „tai nėra vienas milijonas, tai nėra šimtas milijonų, tai kalbama apie milijardus“.
„Nemažai tų klientų yra ne Lietuvos rezidentai, tai vėl šiek tiek padidėja rizikos“, – sako M.Petrauskas.
FNTT panagrinėjo dvi didžiausias kriptovaliutų keityklas Lietuvoje, anot M.Petrausko, tokie rinkos žaidėjai laikomi pakankamai rizikingais. Čia pavedimus atsekti sudėtingiau dėl anonimiškumo – tenka kreiptis į užsienio finansines institucijas.
Vien šiemet – 8 ikiteisminiai tyrimai
FNTT direktoriaus pavaduotojas skaičiuoja, kad naujose įmonėse vien šiemet pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai – beveik visais atvejais dėl sukčiavimo arba pinigų plovimo. Viename tyrime jis įvardijo 7,2 milijono eurų sumą, kituose – 150-300 tūkst. eurų.
„Įtariame, kad pinigai buvo plaunami per šituos daugiau mažiau naujuosius žaidėjus. Jei prieš 10 metų apie pinigų plovimą kalbėjome, kad buvo per bankinį sektorių, šiuo metu didžioji dalis veiklos – dėl naujų žaidėjų“, – sako M.Petrauskas.
Jis įtaria, kad dažniausiai pinigų kilmė – apgauti užsienio šalių piliečiai, iš tokių šalių kaip Vokietija, Austrija, Čekija.
„Pagrindinė schema – užsienio piliečiai investuoja pinigus į kažkokias biržas, platformas, ten dažniausiai būna sukčiai. Ir tai, ką jie suinvestuoja, viena iš stotelių – pereina per mūsų lietuviškas sąskaitas. (…) Ir pas mus dabar populiarėja, kai žmonėms siūlo investuoti į įvairias kripto biržas“, – kalbėjo M.Petrauskas.
FNTT atstovai kalbėjo, kad itin smarkiai išaugo jų darbo krūvis, tačiau žadėtų išteklių – didesnio finansavimo – tarnyba nėra gavusi.
„Pavasarį čia kalbėjome, kad bus finansavimas, ir terminai buvo, antras pusmetis. Finansų ministerija pritarė ir Lietuvos bankas sutiko, kad mūsų finansavimas yra labai juokingas. Tiesiai pasakysiu, kad taip viskas ir liko. Mes esame su tuo pačiu biudžetu, koks buvo ir metų pradžioje, viskas, ką mes darome, – iš vidinių rezervų“, – kalbėjo kitas FNTT atstovas.
FNTT skaičiuoja, kad pernai vien iš bankų gauta 1400 pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas, ir kiekvieną tenką analizuoti, o šiemet laukiama dvigubai didesnio skaičiaus.
Baiminasi dėl „Brexit“ – sunku prognozuoti, kiek reikės priežiūros
Pasirodo, FNTT didžiulį nerimą kelia ir „Brexit“ procesas. Jei Jungtinė Karalystė paliktų Europos Sąjungą, tokiu atveju į Lietuvą galėtų persikelti milijonai JK klientų, kuriems šiuo metu paslaugas teikia finansų startuoliai, tokie kaip „Revolut“.
„Dalykas, kuris labai gąsdina – jei atsitiks „Brexit“, labai daug nerezidentų, aš kalbu net apie milijonus, gali tapti klientais Lietuvoje. Ir šiuo atveju įtartinų piniginių operacijų skaičius padidės ir nerezidentų skaičius, kuriuo mes čia dažnai giriamės, bus padaugintas. Man sunku net prognozuoti, labai daug kartų“, – įspėjo FNTT atstovas.
Lietuvos bankas: jokio kripto turto licencijuojamose įstaigose
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas patikina, kad nuo 2016 metų daug dirbta siekiant pritraukti investicijas į Lietuvą, kad jos sukurtu konkurenciją ir geresnes paslaugas vartotojams.
Jis argumentavo, kad tuomet, kai įstaigos įsikuria Lietuvoje, priežiūros institucijos bent turi prieigą – gali prižiūrėti ir prireikus „uždėti antrankius“. Tačiau, anot jo, klientai visiškai laisvi paslaugomis naudotis bet kurioje kitoje ES valstybėje ir to apriboti Lietuva negali.
„Dėl investuotojų apsaugos – ES yra vieninga. Ar ta platforma veiks Lietuvoje, ar Latvijoje, kur nėra jokio reglamentavimo – mūsų piliečiai laisvi ten investuoti. (…) Jei mes turime atsakingą asmenį čia, ir gali kolegos uždėti antrankius, jei jie kažką padarys, tai daug didesnė rizikos suvaldymo galimybė, nei tada, kai veikia užsienyje“, – pastebi M.Jurgilas.
Pasak M.Jurgilo, „fintech“ įmonės naudą neša ne tik per pelno mokestį, nes jomis siekiama padidinti konkurenciją rinkoje ir suteikti vartotojams geresnių paslaugų.
„Kam visas šitas skausmas. (…) Rinkoje dominuoja keli bankai ir turime labai koncentruotą struktūrą, ir jinai, kaip aš parodysiu po to, labai sunkiai besikeičia“, – kalbėjo M.Jurgilas ir minėjo menką bankų konkurenciją, mažas paskatas investuoti, mažą kuriamą vertę.
Pasak jo, visos šalys konkuruoja, kur bus perkeltos tos įmonės, kurios jau veikia Jungtinėje Karalystėje ir nori išlaikyti galimybę teikti paslaugas ES.
„Žinote, net ir prezidentui labai sunku įtikinti užsienio didžiuosius bankus, kad ateikite čia, čia jūros, marios, plaukia pieno puta ir čia uždirbsite labai daug pinigų“, – kalbėjo M.Jurgilas.
Pasak jo, nuo 2016 metų Vyriausybės programoje „atsirado punktas, kuris sako kad „fintech“ kūrimas ir skatinimas yra vienas iš Vyriausybės prioritetų“.
„Tai darome ne pirmus metus, ir darome per visas institucijas, įskaitant ir pačią Vyriausybę“, – aiškino M.Jurgilas.
Jis akcentavo, kad Lietuva JK kompanijoms patraukli dėl optimizuoto licencijavimo proceso, kuris trunka 3-4 mėnesius, vietoj daugiau nei metų tokiose šalyse, kaip Airija ar Liuksemburgas.
„Ir tai nereiškia, kad mes sumažinę klausimynų kiekį. (…) Mes tiesiog pažiūrėjome, kaip tą procesą padaryti patogesnį rinkos dalyviams“, – M.Jurgilas tikino, kad priežiūra lieka griežta.
Kriptovaliutoms – griežtas ne
Jis Seimo narius patikino, kad Lietuvos banko prižiūrimi rinkos dalyviai niekuomet nerizikuos klientų pinigais investuodami į kriptovaliutas ar kitokį turtą.
„Prižiūrimi rinkos dalyviai negali operuoti kripto turtu – tokia Lietuvos banko pozicija. Tai reiškia, jei mes tau davėm licenciją, būk mielas, dirbk su mūsų pinigais, tai yra eurais. Ir jokių žetonų, kurie yra ne STO, aš pas tave balanse nenoriu matyti, nes aš manau, kad tai yra per daug rizikinga, ir aš neturiu jokių instrumentų tave prižiūrėti“, – kalbėjo M.Jurgilas.
Didžiausia problema, pasak jo, yra neprižiūrimi rinkos dalyviai, kurių Lietuvos bankas neprižiūri. Dažniausiai jie yra užsienio jurisdikcijose.
„Aš negaliu sustabdyti žmonių kurių mėgsta žaisti“, – teigė M.Jurgilas.
Pasak jo, vartotojai perspėjami, o įspėjimus siunčia ne tik Lietuvos bankas, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bei kitos institucijos.
„Prižiūrimi rinkos dalyviai grėsmių vartotojams nekelia. Nes jie tiesiog negali dalyvauti kripto veikloje“, – kalbėjo M.Jurgilas.
Institucijų atstovai kalbėjosi, kad rizikų valdymui svarbu perkelti į Lietuvos teisę naujausią ES direktyvą, skirti reikiamus asignavimus, užtikrinti papildomas priemones, tačiau taip pat yra ir gebėjimų bei žinių trūkumas – organizacijoms sunku rinkoje rasti specialistų.
Lietuvos banko atstovas teigė, kad kreiptasi ir į Tarptautinį valiutos fondą, kad jis kaip nepriklausoma institucija įvertintų, ar Lietuvoje tinkamai vykdoma pinigų plovimo prevencija ir valdomos rizikos.
