„Swedbank“ galimo pinigų plovimo skandalas pasiekė ir Lietuvą. Lietuvos banko ir FNTT atstovai pirmadienį surengė "darbinį susitikimą", o banko atstovai Lietuvoje priversti neigti, kad prie pinigų plovimo galėjo prisidėti ir banko skyrius Lietuvoje.
„Swedbank“ neteikia paslaugų nerezidentams fiziniams ar juridiniams asmenis, jei jie nesugeba pagrįsti, koks jų ryšys su Lietuva, – tikino V.Danta.
„Šiandien organizuojamas darbinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Lietuvos banko atstovų susitikimas“, – teigiama FNTT komentare 15min. Tą patį patvirtino ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.
Nors Lietuvos bankas teigia neturintis informacijos, kad pinigai buvo plaunami per „Swedbank“ Lietuvos skyrių, tačiau nutarta atlikti tyrimą.
Nori prisidėti prie bendro tyrimo
"Konkrečių duomenų apie tai, kad „Swedbank“ banku Lietuvoje būtų pasinaudota siekiant legalizuoti neteisėtu būdu įgytas lėšas neturime. Bendradarbiaujame su Švedijos ir Estijos priežiūros institucijomis, kad, prireikus, prisidėtume prie šio bendro tyrimo“, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas.
FNTT skelbia nepradėjęs tyrimo dėl „Swedbank“. „Dėl Jūsų įvardyto banko veiklos FNTT nėra pradėjusi tyrimo, tačiau po praėjusią savaitę paskelbtos informacijos kreipėsi į kompetentingas Švedijos ir Estijos institucijas, kad jos pateiktų išsamesnę informaciją“, – teigiama 15min atsiųstame FNTT komentare.
Tiesa, Švedijos visuomeninės televizijos atliktame tyrime Lietuva įvardijama kaip viena iš šalių, per kurią driekėsi įtartinos perlaidos. Estų „Postimees“ skelbia ir konkrečią kompaniją Mergelių salose, iš kurios keliavo perlaidos per Lietuvos „Swedbank“ skyrių.
Bankas pateikė atsakymus
Todėl 15min kreipėsi į „Swedbank“ su klausimais dėl interviu su banko valdybos pirmininke Dovile Grigiene. Tačiau banko atstovai tokios galimybės nesuteikė, bet atsiuntė „Swedbank“ Lietuvoje atitikties tarnybos vadovo Vytauto Dantos komentarą.
„Bankas dar prieš užmegzdamas dalykinius santykius ir jų eigoje vertina kliento bei jo operacijų keliamą riziką, taip pat nuolat stebi ir atnaujina informaciją apie savo klientus. Prireikus bankas kreipiasi į klientus prašydamas pateikti aktualią informaciją ir dokumentus – apie kliento lėšų ar turto šaltinį, veiklos modelį, operacijas, pagrindinius verslo partnerius, teritorijas, kuriose veikia“, – teigiama jo komentare.
Pasak jo, bankas taip pat prašo juridinių asmenų pateikti organizacinę ir valdymo struktūrą, informaciją apie akcininkus ir naudos gavėjus bei kitą informaciją.
„Įvertinęs gautą informaciją ir dokumentus, bankas atitinkamai priima sprendimus dėl dalykinių santykių užmezgimo ar jų tęsimo“, – teigiama komentare.
Sako, kad neteikia paslaugų, jei neįrodo sąsajų su Lietuva
Estų „Postimees“ skelbia, kad iš Mergelių salose registruotos kompanijos „Canada Invest LTD“ per „Swedbank“ sąskaitas Lietuvoje ir Latvijoje plaukė 16 mln. eurų. „Už firmos su painia istorija stovi dar daugybė įmonių“, – skelbia „Postimees“.
Tačiau „Swedbank“ Lietuvoje atitikties tarnybos vadovas V.Danta teigia, kad įprastai „Swedbank“ aptarnauja Lietuvos rezidentus ir Lietuvoje registruotas įmones.
„Swedbank" neužmezga dalykinių santykių su įmonėmis, kurios nevykdo realios ekonominės veiklos arba kurių veiklos modelis bankui nėra iki galo suprantamas. Taip pat „Swedbank“ neteikia paslaugų ne rezidentams fiziniams ar juridiniams asmenis, jei jie nesugeba pagrįsti, koks jų ryšys su Lietuva ir kokiu tikslu jiems reikia sąskaitos „Swedbank“, – teigiama jo komentare.
Jis pridūrė, kad „bankas neužmezga dalykinių santykių su juridiniais asmenimis, registruotais užsienio valstybėse, jei jie nevykdo savo ekonominės veiklos Lietuvoje, neturi verslo partnerių Lietuvoje ar neturi kitų svarių ekonominių interesų Lietuvoje“.
