„FNTT 2007 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu yra atnaujintas. Tuo metu jis pradėtas dėl galimo pinigų plovimo“, – žurnalistams po apklausos laikinojoje Seimo komisijoje, tiriančioje „Snoro“ bankroto aplinkybes, sakė V.Gailius.
Tuomet buvo siekiama nustatyti maždaug 2,4 mln. eurų (8,29 mln. litų), gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę.
Manoma, kad šios lėšos buvo panaudotos banko „Snoras“ akcijoms įsigyti.
Kodėl 2007 metais pradėtas tyrimas vienu metu buvo nutrauktas, aiškinsis laikinoji Seimo komisija.
Vėl „Snoru“ FNTT susidomėjo 2011 m. birželio mėnesį, kai FNTT, bendradarbiaudama su Lietuvos banku, atliko įtartinų banko operacijų analizę.
V.Gailius sako, kad „Snoras“ niekada nebuvo paliktas be FNTT dėmesio.
„Pagal kompetenciją FNTT domisi visomis finansų įstaigomis, tarp jų, pagal kompetenciją užtikrindama Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo nuostatas, ir banku „Snoras“, – ketvirtadienį sakė V.Gailius.
Be V.Gailiaus, „Snoro“ bankroto aplinkybes tirianti komisija ketvirtadienį apklausė „Snoro“ vyriausiąją finansininkę Jurgitą Bliumin ir Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją Audrių Misevičių.
Kviečia K.Ramoną
Komisijos, tiriančio banko „Snoras“ griūties aplinkybes pirmininkas Valentinas Mazuronis sakė, kad šiame posėdyje komisija išgirdo daug naudingos ir naujos informacijos. Pasak jo, daugiausia domėtasi FNTT ir Lietuvos banko bendradarbiavimu.
„Klausimai buvo skirtingi. Kai kalbėjome su FNTT, mus daugiausia domino jų informacijos turėjimas, baudžiamieji dalykai, persekiojimas, o kai kalbėjome su A.Misevičiumi, mes kalbėjome apie Lietuvos banko valdybos vaidmenį priimant vienus ar kitus sprendimus“, – paklaustas, ar sutapo FNTT ir Lietuvos banko atstovo pasisakymai, teigė V.Mazuronis.
Pasak jo, komisija netiria FNTT vadovo Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo aplinkybių, tačiau tokio pobūdžio klausimų komisijos nariai, V.Mazuronio teigimu, nevengė užduoti.
V.Gailius ir V.Giržadas, kurių atleidimą tiria Antikorupcijos komisija, „Snoro“ bankroto aplinkybes tiriantiems parlamentarams liudijo kiekvienas atskirai, tačiau jų didelių skirtumų jų atsakymuose nebuvo, sako V.Mazuronis.
Kitą savaitę komisijai į klausimus atsakyti kviečiami buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas, „Snoro“ inspektavimo grupės vadovas Irmantas Žadeika, Lietuvos banke sudarytos darbo grupės vadovas Mantas Mendelevičius ir buvęs Vertybinių popierių komisijos vadovas Vilius Šapoka.