Tikrino, bet nusikaltimo nepamatė
„Sutampa vienoje baudžiamojoje byloje ir kitame ikiteisiminiame tyrime veikų laikotarpis, banko sąskaitos, įmonės, dalyvavusios bankiniuose pavedimuose. Esminis dalykas – asmuo, susijęs su šiais pavedimais <...> yra vienas ir tas pats“, – penktadienį žurnalistams sakė jis.
Jis patvirtino, kad 2022 m. kovo pabaigoje gavo finansų įmonės UAB „Paysera“ kreipimąsi į institucijas dėl iš Lenkijos įmonės pervestos 3,9 mln. sumos į Š.Stepukonio sąskaitą.
Pinigai tuo metu buvo įšaldyti, pradėtas tyrimas. 2022 m. rugpjūčio pradžioje buvo priimtas sprendimas tyrimą nutraukti.
Toks sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pinigų plovimo prevencijos valdybos išvadas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) bei paties Š.Stepukonio, kuris buvo apklaustas, kaip specialusis liudininkas, apklausų duomenis, – penktadienį žurnalistams sakė J.Laucius.
„Šis ponas [Š.Stepukonis] pateikė dokumentus, kurie buvo vertinti tiek FNTT pinigų plovimo prevencijos valdybos, tiek VaIstybinės mokesčių inspekcijos“, – nurodė J.Laucius.
Anot jo, Š.Stepukonis nurodęs ir pateikęs dokumentus, kad šie pinigai gauti už akcijų pardavimo sandorį – dėl šios priežasties tyrimą nutarta nutraukti. „Paysera“ šio nutarimo nusprendė neskųsti.
Pareigūnai neatsakė į klausimą, ar apie šį pradėtą ir nutrauktą tyrimą tuomet buvo informuota fondo „BaltCap“ vadovybė.
Beje, teisėsauga pripažino, kad dėl Š.Stepukonio gavo pranešimų ir iš kitų finansų institucijų, ne tik „Payseros“, tačiau kitų ikiteisiminių tyrimų nebuvo pradėta. Iš viso gauti 7 pranešimai.
Aukščiausio prioriteto tyrimas
Žurnalistų paklaustas, koks „Olympic Casino“, kur, kaip manoma, Š.Stepukonis lošė pasisavintais pinigais, vaidmuo tyrime, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Rolandas Kiškis nuo klausimo išsisuko. „Įtarimai pareikšti tik Š.Stepukoniui ir apie daugiau veiksmų nekomentuosime“, – sakė jis.
FNTT vadovas R. Kiškis penktadienį teigė, kad tai yra „aukščiausio prioriteto tyrimas šiuo metu tarnyboje“. Jo teigimu, iš kelių FNTT padalinių pareigūnų sudaryta ikiteisminio tyrimo grupė. Tyrimą atlieka daugiau nei dešimt pareigūnų.
Pareigūnas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas yra labai didelės apimties, įstaigoms Lietuvoje ir užsienyje išsiųsta šimtai užklausų apie įvairias finansines operacijas.
Kur dabar Š.Stepukonis ir kada jis dingo?
R.Kiškis nedetalizavo, ar pareigūnai žino dabartinę Š.Stepukonio buvimo vietą. Šiuo metu yra paskelbta tarptautinė jo paieška.
„Patikėkite, nekomentuosime. Ne dėl to, kad mes bėgame nuo šitų dalykų, bet paprasčiausiai tai būtų neprofesionalu“, – sakė FNTT direktorius.
„Komentuoti to, kuo nesame tikri, neprofesionalu, nesavalaikiai ir tikrai pakenks tyrimo sėkmei“, – pridūrė jis.
Pareigūnas taip pat atsisakė komentuoti, kada Š.Stepukonis išvyko iš Lietuvos.
J.Laucius sakė, kad informaciją, kada Š.Stepukonis dingo ar kur jis šiuo metu gali būti, pateiks tik ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis Europos prokuroras.
„Atsakymų jums teks luktelėti porą savaičių“, – teigė prokuroras.
FNTT direktorius sakė, kad pareigūnai deda visas pastangas, „kad jis greičiau atsirastų ir mes su juo galėtume pasikalbėti“. Dėl to atliekami tiek viešo, tiek neviešo pobūdžio veiksmai.
Tarnybos vadovas, paklaustas, ar turi pagrindo versijai, kad Š.Stepukonis yra Ukrainoje, atsakė: „Nei tvirtinsime, nei neigsime“.
R. Kiškis tvirtino, kad su tyrimą kontroliuojančiais Europos prokurorais sutarta, jog apie tyrimo pažangą bus reguliariai informuojama visuomenė.
R.Kiškis nekomentavo, kodėl tyrimas pradėtas 2023 m. lapkritį, o nežinia kur esančio Š.Stepukonio paieška paskelbta tik neseniai. Anot jo, tokia yra tyrimo taktika.
„BaltCap“ nei Lietuvoje, nei Estijoje formaliai nėra prižiūrima
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas nurodė, kad nei „BaltCap Infrastructure Fund“, nei pats jo valdytojas „BaltCap“ nėra reguliuojamas tol, kol jo valdomo turto vertė nepasiekia numatytos sumos – ne mažiau kaip 0,5 mlrd. eurų.
„Fondas, kuris yra registruotas Estijoje, yra neprižiūrimas. Jo neprižiūri nei Estijos priežiūros institucijos, nei tuo labiau Lietuvos bankas. Įmonė, kuri valdo šį fondą, taip pat yra registruota Estijoje, savo esme tai yra neprižiūrima Estijos priežiūros institucijos įmonė“, – nurodė V.Cibas.
Jis pridūrė, kad įmonės, valdančios alternatyvaus investavimo fondus, turi prievolę registruotis. Jos turi kasmet pateikti duomenis apie valdomų fondų dydį – šiuo atveju, „BaltCap“ turi apie tai informuoti Estijos finansų prievaizdus.
Kai tokių įmonių fondų vertė pasiekia bendrą 0,5 mlrd. eurų vertę, ji įgyja prievolę gauti licenciją ir nuo to momento tampa prižiūrima, nurodė V.Cibas.
„Estija pačią įmonę [„BaltCap“] stebi, tam, kad iš anksto numatytų prievolę įmonei turėti licenciją“, – nurodė Lietuvos banko atstovas.
V.Cibas pridūrė, kad tokios įmonės, kad ir kur bebūtų registruotos, veikia pagal bendrą europinį reguliavimą ir klausimas dėl jo keitimo yra „labai ankstyvas“.
Ką žinojome iki šiol
Buvęs „BaltCap Infrastructure fund“ partneris Š.Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu yra nežinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo.
Trys „BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės teismui yra pateikusios ieškinį Š. Stepukoniui, bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ bei jos akcininkei Estijos „OB Holding 1“ dėl 16,6 mln. eurų vertės finansinio turto grąžinimo ir maždaug 29,5 mln. eurų solidarios žalos atlyginimo.
Fondo valdytojas „BaltCap“ yra padavęs į teismą Š.Stepukonį ir lošimo bendroves. Teigiama, kad didžioji dalis galimai praloštų pinigų galėjo nusėsti Estijoje. Lietuvoje galėjo būti pralošti apie 3,5 mln. eurų – tokia yra UAB „Olympic Casino Baltic“ gautame ieškinyje nurodyta suma.
Lietuvoje registruota lošimo bendrovė teigė, kad įtariamasis jų klientu nebėra jau kelerius metus.
„Dėl Š. Stepukonio dar nuo 2020 metų bendradarbiaujame su tokiomis institucijomis, kaip Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos policija, taip pat vienu iš Lietuvoje veikiančių bankų. Jokio grįžtamojo ryšio iš šių institucijų nesame gavę“, – sakė „Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius.
Į šios istorijos akiratį pakliuvo ir finansų bendrovė „Paysera“. „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis interviu BNS yra patvirtinęs, kad Š. Stepukonio pasisavintos fondo bendrovių lėšos judėjo per „Paysera“ sąskaitas. Pastaroji teigė, jog anksčiau tyrė Š. Stepukonio pinigų pavedimus bei apie įtarimų sukėlusias operacijas perdavė informaciją LB.
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas nėra patvirtinęs, ar bankas tokią informaciją gavo. Anot jo, galimus nusikaltimus tiria teisėsauga.
„Yra įvairių spekuliacijų, kas ką gavo, kas ko negavo, bet yra labai aiškiai atskirtos kompetencijos. Lietuvoje prižiūri pinigų plovimo prevenciją dvi institucijos – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos bankas. Mes prižiūrime, kaip įmonėse veikia kontrolės sistema, netiriame atskirų nusikaltimų ar pinigų plovimo“, – sakė V.Cibas.
„Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas anksčiau teigė, kad įstaiga taip pat ne kartą kreipėsi į FNTT dėl įtarimų sukėlusių Š. Stepukonio pinigų kilmės kreipėsi, tačiau institucija teigė, kad jų kilmė pagrįsta.
Įstaigos vadovas neatskleidė, kokios apimties lėšos ir kur konkrečiai buvo pervedamos iš Š. Stepukonio sąskaitos.
FNTT pranešė, kad 2022 metais atliko ikiteisminį tyrimą dėl įtartinos piniginės operacijos iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“, susijusios Š.Stepukonio, tačiau jis buvo nutrauktas neradus nusikaltimo požymių.
FNTT teigimu, išanalizavus gautą informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, buvo įšaldytas Š. Stepukonio turtas, esantis „Payseros“ sąskaitoje.
