Net Respublikonų biudžeto kontrolės komitetas pritaria, kad biudžeto išlaidos ateinantį dešimtmetį kasmet padidėtų vidutiniškai 1,7 procentų. Kontraversiškų pastabų sulaukusiame ir kritikų pliekiamame dėl „žiaurių“ karpymų Ryano biudžete taip pat numatomas vidutinis kasmetis išlaidų padidėjimas 2,8 procentų. Na, o Obamos biudžete išlaidoms leidžiama ramiai kopti vidutiniškai maždaug 4,7 procentų kiekvienais metais, o tai yra dviem kartais daugiau nei prognozuojama infliacija.
Gaila, kad Amerikos politikai negali pasimokyti iš Baltijos valstybių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos – patirties. Šiose valstybėse, kaip ir JAV, fiskalinės krizės situacija susidarė dėl nepamatuoto išlaidavimo ir ekonominio nuosmukio, kurį sukėlė krentančios nekilnojamojo turto kainos.
Tačiau, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, šios šalys nesivadovavo Keinso išlaidų didinimo politika. Teisės aktų leidėjai Baltijos valstybėse nusprendė, kad, tariant Dano Hannano žodžiais, „negalima išlaidauti bandant pakilti iš nuosmukio ir skolintis atiduodant skolą.“
Taigi jie sumažino išlaidas. Ne ta prasme, kuri yra suprantama Vašingtonui, kai politikai padidina išlaidas ir tai vadina sumažinimu, nes tokiu atveju sąnaudos taip greitai neauga. Baltijos valstybės realiai sumažino išlaidas. Ir tokia politika taikoma ne vieneriems metams, bet 2009 ir 2010 m. Čia pateikiami Europos Sąjungos duomenys apie Baltijos valstybes.
Įdomu tai, kad griežta fiskalinė politika, regis, labai pasitvirtino Baltijos valstybėse. Patyrusi didžiulį nuosmukį, šių šalių ekonomika vėl atsigavo. Neįtikėtina, tačiau Estija vėl džiaugiasi pertekliniu biudžetu.
Taip pat verta pažymėti, kad kitose fiskalinius apribojimus taikiusiose valstybės taip pat stebimi teigiami poslinkiai. Šiame vaizdo klipe matome, kaip su vyriausybės išlaidų našta susitvarkė Kanada, Airija, Slovakija, ir Naujoji Zelandija. Na, tai ne taip įspūdinga kaip tai, kas kas nutiko Baltijos šalyse, bet vis tiek labai gerai palyginti su tuo, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose.
