Federalinio rezervo sistemos (FRS) pinigų politiką formuojantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas (FOMC) trečiadienį, kaip manoma, padidins bazinę palūkanų normą dar trimis ketvirtadaliais procentinio punkto.
Ši norma šiemet bus padidinta jau ketvirtą kartą.
FRS tokių priemonių imasi siekdama pažaboti infliaciją – pavyzdžiui, birželį metinė infliacija Jungtinėse Valstijose pasiekė 9,1 procento.
JAV centriniam bankui tenka spręsti sudėtingą užduotį: kaip pažaboti infliaciją, kol ji pavojingai neįsitvirtino, neįstumiant didžiausios pasaulio ekonomikos į recesiją, kurios pasekmės būtų jaučiamos visame pasaulyje.
Tačiau FRS vadovas Jerome‘as Powellas ir kiti centrinio banko aukšto rango pareigūnai davė suprasti, jog savo kovoje su infliacija yra linkę surizikuoti ir palūkanų normas didinti tol, kol atsiras aiškių įrodymų, jog infliacija vėl artėja prie tikslinio 2 proc. lygio.
Dar metų pradžioje FRS bazinė palūkanų norma siekė 0 proc., tačiau dabar ji jau sudaro 1,5–1,75 procento. Dėl to Jungtinėse Valstijose pakilo būsto paskolų palūkanų normos ir jau penkis mėnesius iš eilės lėtėja būsto pardavimų augimas.
Pinigų politikos formuotojai nori sukurti sąlygas „minkštas nusileidimui“, nes tokiu atveju infliaciją būtų galima pažaboti nesukeliant nuosmukio, tačiau ekonomistai įspėja, kad „kelias į sėkmę vis labiau siaurėja“ ir FRS gali „persistengti, pernelyg agresyviai didindama palūkanų normas“.
„Palūkanų normos yra labai bukas įrankis ir tai yra tas įrankis, kurį turi FRS, – naujienų agentūrai AFP pareiškė Lafajeto koledžo ekonomikos profesorė Julie Smith. – Šiuo atžvilgiu aš jiems nepavydžiu.“
