Nors didelės paklausos ir pasiūlos problemos „prisidėjo prie kainų šuolio kai kuriuose sektoriuose“, centrinis bankas ir toliau mano, kad padidėjusi infliacija yra „laikinų“ veiksnių rezultatas, po dvi dienas trukusio posėdžio pareiškė Federalinis atviros rinkos komitetas (FOMC).
Visgi centrinis bankas yra pasirengęs mažinti kiekybinio skatinimo programos apimtis greitesniu tempu, jei susiklostys tam tinkamos ekonominės sąlygos.
Didžiausios pasaulio ekonomikos augimas yra smarkiai atsigavęs, o vartotojai leidžia pinigus automobiliams, namams ir kitoms prekėms, tačiau dėl pasiūlos kliūčių ir trūkumo kainos išaugo, todėl FRS adresu pasigirdo kritikos dėl banko ramios pozicijos infliacijos rizikų atžvilgiu.
Regis, FOMC pareiškimu siekta pusiausvyros, pripažįstant „padidėjusią“ infliaciją, tačiau pakartojant, kad ji „daugeliu atvejų atspindi veiksnius, kurie, kaip tikimasi, bus laikini“.
Komitetas pažymėjo, jog nepaisant COVID-19 infekcijų bangos vasarą, kai paplito naujoji delta atmaina, sulėtinusi ekonomikos augimą, „tikimasi, kad pažanga vakcinacijos srityje ir tiekimo kliūčių mažėjimas prisidės prie tęstinio ekonominės veiklos ir užimtumo padidėjimo, taip pat infliacijos mažėjimo“.
2020 metų kovą FRS sumažino bazinę skolinimosi normą praktiškai iki nulio (0–0,25 proc.), vos tik pandemijai pasiekus Jungtines Valstijas ir sustabdžius verslą.
Taip pat centrinis bankas ėmė kas mėnesį skirti 80 mlrd. JAV dolerių Iždo obligacijų pirkimui ir mažiausiai 40 mlrd. JAV dolerių agentūrų hipoteka užtikrintų vertybinių popierių pirkimui, kad būtų išvengta finansinio žlugimo.
FOMC pranešė, kad šį mėnesį pradės mažinti mėnesinį Iždo obligacijų pirkimo tempą 10 mlrd. JAV dolerių ir hipoteka užtikrintų vertybinių popierių pirkimą 5 mlrd. JAV dolerių.
Nors centrinis bankas tikisi ir toliau kiekvieną mėnesį mažinti pirkimus tokiu pat tempu, jis „yra pasirengęs koreguoti pirkimų tempą, jei to prireiks atsižvelgiant į ekonomikos perspektyvų pokyčius“, sakoma pareiškime.
