Seimo Biudžeto ir finansų komitetui tęsiant tyrimą dėl Lietuvos valdžios veiksmų per krizę, septintą kadenciją Seime dirbantis buvęs premjeras G.Kirkilas, Socialdemokratų darbo frakcijos narys, tikino, kad jis nematė pažymos apie artėjančią krizę, kurią rengė Finansų ministerija. Būtent apie ją praėjusią savaitę komitete kalbėjo Finansų ministerijos atstovas.
Su Centriniu banku bendro sprendimo nepriėmė
Anot G.Kirkilo, svarbiausios problemos tuo metu buvo infliacija, NT kainų burbulas ir bankų kontrolė – čia buvo viena iš tuometinės Vyriausybės veiklos sričių.
„Mes bandėme su Lietuvos banku eiti į bendrus sprendimus, o didžiausias rūpestis tuo metu buvo infliacija ir, žinoma, NT kainų burbulas, bankų kontrolė“, – atskleidė jis.
Politikas pripažino, kad bendrų nutarimų su Lietuvos banku nepavyko priimti. „Mes dažnai derinome, kad jie būtų bendri, bet centrinis bankas, kaip žinote, yra nepriklausomas, ir baigdavosi tuo, kad griežtesnių sprendimų suvaldyti NT burbului, infliacijai, priimti nepavyko“, – sakė G.Kirkilas.
Anot jo, pavyko pasiekti tik viena – priimti indėlių draudimą iki 100 tūkst. eurų. Tiesa, tokia tvarka galioja ir kitose ES valstybėse.
Rezervus iššvaistė Seimas
Kalbėdamas apie 2008 metų biudžetą, G.Kirkilas patikino, kad jis buvo teikiamas atsakingai, tačiau pasiūlymų „už tris milijardus litų“ pateikė Seimo nariai.
„Kaip žinote, mes buvome mažumos Vyriausybė, buvo tik 56 nariai ir su opozicijos pagalba. Bet atnešus biudžeto projektą į Seimą, Seimo nariai, daugiausia opozicinių partijų, dar papildomai pateikė siūlymų už 3 mlrd. litų. Patvirtinta buvo apie plius 1 milijardą litų“, – dėstė G.Kirkilas.
Anot G.Kirkilo, Vyriausybė negalėjo netvirtinti naujų išlaidų, nors ir nenorėjo.
„Nors ir yra Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kad Vyriausybei nepritarus Seimas negali patvirtinti biudžeto išlaidų, bet realybė yra kitokia ir Seimas vis tiek priima. Vyriausybėje tuo metu kilo klausimas – ar kreiptis į KT, ar dar kokių priemonių imtis“, – sako G.Kirkilas.
Jis patvirtino, kad fiskalinės drausmės įstatymo buvo „iki galo“ nesilaikoma.
Didesnės pensijos padėjo išgyventi krizę
„Dėl pensijų aš turiu visiškai kitokią nuomonę nei daugelis liberalių ekonomistų. Dabar matau, kad mes pasielgėme teisingai. Net ir galvojant, kad bus krizė, pirmiausia reikia padėti žmonėms. Dabar girdžiu, jei mes nebūtume pakėlę pensijų, daugelis žmonių apskritai neišgyventų“, – G.Kirkilas laikėsi pozicijos, kad pensijų didinimas buvo teisingas sprendimas. Rezervų iššvaistymą, anot jo, lėmė kiti dalykai – išaugintos vaikų priežiūros išmokos.
„Ištisai vyko streikai, teko dalyvauti susitikimuose su švietimo profesinėmis sąjungomis, o iš kitos pusės – didelis ekonomikos augimas. Kaip žmonėms paaiškinti, kodėl nekeliami atlyginimai viešajame sektoriuje? Tačiau tą ir reikėjo daryt. Tai nebuvo atėjusios krizės priežastis. Tai padėjo žmonėms krizę išgyventi“, – sako G.Kirkilas.
Jis pakartojo, kad tuomet didžiausias nerimas buvo dėl bankų gebėjimo atsilaikyti, ir NT burbulo bei infliacijos.
„Bet kad būtų formuluota, kad augimas netvarus, šito aš neprisimenu“, – nusistebėjo G.Kirkilas.
Buvęs premjeras patikino, kad Vyriausybėje ne visi pritarė pensijų didinimui.
„Buvo labai aštri diskusija Vyriausybės kabinete, ir galiausiai ministrų kabinetas pritarė pensijų didinimui, bet kad buvo aštri diskusija – tai faktas, vos ne su kabineto narių atsistatydinimais.
Taip, dalis tam nepritarė, negaliu dabar pasakyti – kas, bet buvo nubalsuota, kad pensijas reikia didinti“, – sakė G.Kirkilas.
G.Kirkilas tyrimą atliekančiam komitetui siūlė atkreipti dėmesį į mažumos Vyriausybės veiklos aspektus – esą sprendimai arba pasiekiami su visuotiniu sutarimu, arba nėra jokių susitarimų.
„Esant ekonomikos augimui 7–7,5 proc., nedidinti šitų sričių, jau nekalbant apie vaiko pinigus ar kitus dalykus, kurių apskritai nebuvo, tiesiog nebuvo įmanoma“, – teigė G.Kirkilas.
Ekonomiką kaitino grąžindami indėlius
G.Kirkilo vadovavimo metu, kaistant ekonomikai, buvo sugrąžinti indėliai – tam panaudotas privatizavimo fondas, kurį kitos šalys naudojo rezervams kaupti. Pasak G.Kirkilo, tai padaryta dėl to, kad kitu atveju procesas būtų dar ilgiau pratęstas ir indėlius reikėtų grąžinti dar didesnius.
„Kadangi jau buvom pardavę „Mažeikių naftą“, kaip žinote, „PKN Orlen“, gavome 2,5 milijardo litų. Bandžiau neformaliai tartis su visomis partijomis, žinodamas, kad ir taip pinigų rinkoje daug, pučiamas burbulas, infliacija ir t.t. Galbūt pinigai gali būti panaudoti kitaip – investuoti, atidėti į rezervą, o ne padalinti po 6000 litų. Partijos neprieštaravo, bet buvo užregistruota pataisa, kad jau reikia grąžinti ne po 6000, o po 10 000 litų. Aš supratau, kad jei neįgyvendinsime iki galo…“ – aiškino G.Kirkilas.
Be to, G.Kirkilo Vyriausybė sumažino ir GPM tarifą, tai sumažino potencialias biudžeto pajamas. Tą G.Kirkilas aiškina kova su vokeliais – mažesni mokesčiai skatino išlįsti iš šešėlio.
„GPM mažinimą priėmė dar prieš tai buvusi Vyriausybė ir mes vykdėme šį sprendimą. Tai buvo traktuojama kaip vienas būdų išvengti paslėpto mokesčių nemokėjimo“, – sakė G.Kirkilas.
G.Kirkilas patikino, kad rinkimų ciklui artėjant paprastai visos partijos stengiasi įtikti rinkėjams.
„Nėra blogai, kad partijos stengiasi įtikti rinkėjams, čia yra gerai“, – teigė G.Kirkilas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau apklausė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyr. patarėją Ričardą Kasperavičių, kuris paliudijo, kad dar 2007 m. finansų ministras Rimantas Šadžius buvo raštu įspėtas dėl laukiančio itin didelio nuosmukio, tam siūlyta ruoštis.
Biudžeto ir finansų komitetą ištirti krizės priežastis įpareigojo Seimas. S.Jakeliūnas teigė, kad tyrimas nėra keršto akcija, nėra siekiama nustatyti kaltųjų, o išaiškinti krizės priežastis ir pasiruošti galimiems kitiems sukrėtimams. Tyrėjai analizuoja buvusių šalies vadovų veiksmus nuo 2005 m. Tyrimą ketinama baigti kitąmet pavasarį.
