„Šiandien Lietuva išgyvena recesiją, tai yra senokai regėtas iššūkis Lietuvoje. Tam reikia išmintingos ekonominės politikos, aktyvios fiskalinės politikos ir kaip tik šiais savo neapgalvotais veiksmais sukūrėme situaciją, šiuo atveju Vyriausybė sukūrė situaciją, kuomet galimybė įgyvendinti mokesčių reformą ir rasti jai politinį palaikymą bus labai nedidelė“, – pirmadienį LNK Žinioms sakė G.Nausėda.
„Žinoma, kad mes remsime visus sprendimus, kurie turi būti įgyvendinti. Aš asmeniškai išreiškiau savo nuomonę dėl skirtingų mokesčių reformos elementų“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius yra sakęs, kad mokesčių reformą reikėtų priimti tokią, kuri skatintų investicijas, nedidintų naštos vidurinei klasei, tuo pačiu leistų sparčiau gauti Europos Sąjungos lėšų.
G.Nausėda kalbėjo manantis, kad gali nutikti taip, jog reformos nepalaikys nei valdančioji koalicija, nei opozicija.
„Jeigu taip atsitiks, tuomet teks badyti pirštu į kitą problemą, nes mūsų mokesčių reformos tikslai yra susieti su vadinamojo gaivinimo fondo lėšomis, kurių antroji dalis nepasieks tol, kol mes neįgyvendinsime tam tikrų kriterijų“, – sakė jis.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusį trečiadienį sakė, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF), o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.
Pasak G.Skaistės, lėšų „įšaldymo terminas yra nuo balandžio 28-osios plius šeši mėnesiai“. Per tą laiką, ministrės teigimu, reikia priimti kai kurių mokesčių pataisų įstatymus.
Vieną iš jų – „žaliųjų“ akcizų paketą – Seimas jau priėmė gegužę, dar liko priimti nekilnojamojo turto mokesčio pataisas. Jei šiuos įsipareigojimus Lietuva įvykdys, sulaikytą 26 mln. eurų sumą Vyriausybė gautų kitų metų pradžioje.
Europos Komisija pirmąją išmoką iš RRF – 542 mln. eurų – Lietuvai išmokėjo gegužės pradžioje. Iki šių metų pabaigos šalis turėtų gauti dar apie 260 mln. eurų.