„Valdžios dėmesys ypatingai svarbus pirmiausiai kalbantis su Europos Sąjunga, man ypatingai svarbu, kad mes galėtume tapti tikrai jeigu ne pačia patraukliausia alternatyva vežti ukrainietišką krovinį, tai vis dėlto būti ta alternatyva. Šiuo metu, deja, taip nėra dėl daugybės priežasčių“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė G.Nausėda, kur jis susitiko su miesto valdžia, uosto kompanijų atstovais.
G.Nausėda sako, kad šiuo metu vieno grūdų krovinio gabenimas iš Ukrainos iki Klaipėdos užtrunka iki trijų mėnesių. Jo vertinimu, tokie tempai nedera su šiuolaikine ekonomika.
„Pirmiausiai dėl to, kad, kaip vienas iš uosto įmonių vadovų pasakė, kad paskutinis grūdų krovinys keliavo tris mėnesius. Tai yra sunkiai suvokiamas dalykas ir tai turbūt nėra šiuolaikinės ekonomikos elementas, o veikiau kažkoks akibrokštas“, – sakė G.Nausėda.
Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus BNS anksčiau sakė, kad jų gabenimas iki Klaipėdos dėl logistikos iššūkių užtrunka labai ilgai, o kritus grūdų kainoms, pardavėjai į Klaipėdą jų neveža dėl aukštų transportavimo iki uosto kaštų.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas anksčiau teigė, kad galėtų priimti priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
Jo teigimu, dėl to Klaipėdą kroviniai iš Ukrainos aplenkia – juos čia būtų galima krauti jeigu sąlygos, įskaitant ir politines, būtų tinkamos.
„Tai yra suprantama, Ukrainos kroviniams atvažiuoti į Klaipėdą yra labai ilgai, labai brangu, labai nepatogu ir verslas renkasi kitas kryptis, kur galima šitą krovinį pravežti. Siekis yra didelis, suprantame, kad Ukraina yra ta šalis, kuri yra pajėgi išvežti ar atsivežti krovinio ir Klaipėdos uostui tai yra įdomu. (...) Yra pajėgumai tiek biriems kroviniams, tiek skystiems koviniams, tiek kitiems (...) bet tam turi būti techninės, organizacinės, politinės sąlygos“, – žurnalistams antradienį Klaipėdoje sakė A.Latakas.
Anot jo, uoste dėl prarastų krovinių augant krovos pajėgumams, ukrainietiškų krovinių mažėja.
„Tikrai yra disbalansas – uosto pajėgumai krentant srautui iš Rytų didėja, Ukrainos kroviniai, lyginant su praeitais metais – mažėja, tai gaunasi tokios atvirkštinės svarstyklės, kurios tiesiog sveria į vieną pusę“, – sakė A.Latakas.
Šiemet krovai uoste mažėjant, šalies prezidentas sako, kad uostas turi alternatyvų, kuo pakeisti prarastus krovinius.
„Žinoma, kad geopolitiniai iššūkiai vienaip ar kitaip atsiliepė uosto veiklai, krovos darbui, krovos apimtims, tačiau visgi uostas aiškiai mato savo perspektyvą, turi perspektyvinius planus ir, svarbiausia, turi alternatyvų, kaip netekus vieno krovinio jį būtų galima kompensuoti kitu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Klaipėdos uoste per dešimt šių metų mėnesių perkrauta 27,1 mln. tonų krovinių – 10 proc. mažiau nei pernai tuo pat laiku (30,2 mln. tonų).
