„Mes galime kalbėti labai daug ir apgailestauti, bet jeigu nebus pinigų – nebus nieko, įskaitant ir šitą vadinamą betonkelį (Vilniaus–Utenos plentą – BNS). (...) Žvelgdamas į ateitį aš dar kartą kartoju, ką jau sakiau ne kartą, – nebus pakankamai finansinių resursų, mūsų kelių būklė tik blogės“, – žurnalistams Molėtuose ketvirtadienį sakė G.Nausėda.
„Jeigu fiksuosime tas pačias sumas, kurias planavome ankstesniais metais, supraskime viena – infliacija dalį jų bus sugraužusi, reiškia, realiai mes padarysime vis mažiau ir mažiau“, – kalbėjo šalies vadovas.
Rūpinantis kelių būkle ir skiriant jai finansavimą prezidentas siūlė remtis Lenkijos pavyzdžiu.
„Nereikia važiuoti labai toli už devynių jūrų marių, kad pamatytume, kaip sistema veikia ir šiandien, deja, mūsų kaimynams galime tik pavydėti kelių būklės“, – sakė G.Nausėda.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau vylėsi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.
Jis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Anot jo, 2024-iesiems programai numatyta 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.
