„Kalbant apie „Sodros“ finansų konsolidavimo projektus, reikia kalbėti ir apie tai, kokias paskatas mes sudarome žmonėms pasirūpinti savimi patiems. Tai nepaprastai svarbu, sakyčiau, būtų tiesiog nusikalstama žmonėms sukelti iliuzijas, kad jie turės finansine prasme normalią senatvę pasikliaudami „Sodra“. Tai tiesiog baisus žmonių mulkinimas ir apgaudinėjimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė G.Nausėda.
Pasak jo, valdžia turi taikyti „maksimalias mokesčių paskatas“, kad gyventojai senatvei kauptų patys, taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje nėra profesinių pensijų fondų.
„Netikiu galimybėmis apsirūpinti oriai senatvei per „Sodrą“. Niekada tuo netikėjau, netikiu ir netikėsiu. Taip, galima lopyti šios sistemos skyles ir yra būtina tai daryti, ypač turint omenyje, kad kai kurios grupės beveik neprisideda prie „Sodros“ finansų formavimo, tačiau turi tokias pačias teises, kai žmonės išeina į pensiją“, – pridūrė G.Nausėda.
Ekonomistas prognozuoja, kad mišrų pensijų kaupimą ir „Sodroje“, ir pensijų fonduose pasirinkę gyventojai ateityje, sulaukę pensinio amžiaus, galėtų gauti apie 50-60 proc. atlyginimo dydžio pensijas.
„Valstiečio“ Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė pirmuosius sprendimus dėl pensijų sistemos pertvarkos ketina priimti jau artimiausiu metu. Iki 2018-ųjų pabaigos planuojama įvertinti galimybę antros pakopos pensijų fondų finansavimą perkelti iš „Sodros“ į biudžetą, taip pat ketinama įvertinti antros ir trečios pakopos pensijų fondų tobulinimo galimybes bei skatinti profesinių pensijų kaupimą.
Vidutinė senatvės pensija nuo šių metų sausio padidėjo apie 20 eurų iki 287,6 euro. Vyriausybė praėjusių metų pabaigoje nutarė pensijas didinti ir 2018 ir 2019 metais – atitinkamai 6,9 proc. ir 6,8 procento.
Kovo pabaigoje Lietuvoje veikė 19 antros pakopos pensijų fondų, juose pensiją kaupė 1,264 mln. dalyvių.
