„Šis mokestis šiuo metu yra antisocialinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad bet kokios kitos iniciatyvos, įskaitant ir mūsų, kuri palengvintų žmonėms disponuoti pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis, jas mėginama atmesti ne dėl to, kad jos blogos savaime, o dėl to, kad nepatinka, kas inicijuoja tuos pakeitimus“, – žurnalistams antradienį Pakruojyje sakė prezidentas.
„Esant tokia aplinkai, kuomet nekilnojamasis turtas, kaip kokia skiautė iš mokesčių reformos projekto išplėšiama ir pateikiama izoliuotai, reiškia tik vieną, kad Lietuvos žmonės privalės mokėti daugiau be jokio aiškaus pagrindimo, tik dėl to, kad kažkas susirinktų daugiau pinigų. Mums šitoks kelias netinka ir tokį įstatymo projektą aš vetuočiau“, – teigė G.Nausėda.
Jo patarėjas ekonomikos klausimais Valdas Augustinavičius neseniai pareiškė, kad naujo NT mokesčio modelio projektas yra nekokybiškas. Pasak jo, valdančiųjų iniciatyva išplėsti NT mokesčio bazę yra socialiai neteisinga, net ir įskaitant finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės registruotą siūlymą numatyti saugiklį, kad pagrindinis būstas būtų apmokestinamas mažiausiu iš numatomų tarifų.
Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė siūlo apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą.
G.Skaistė ir M.Lingė pasiūlė pagrindiniam būstui savivaldybėms leisti nustatyti 0,05–0,5 proc. NT mokesčio tarifą, kuris būtų mokamas už didesnės nei 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos vertės būstą. Anksčiau siūlomos „žirklės“ buvo 0,05-4 proc.
Aukštesnį – 0,5–4 proc. – tarifų intervalą siūloma taikyti apleistiems ir neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam NT savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.
Vyriausybė siūlo, kad nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
Spalio 26-ąją Seimas turėjo galutinai balsuoti dėl įstatymo pataisų, tačiau nutarė šį klausimą nukelti į lapkritį.