„Dėl sėkmingos Trijų jūrų regiono šalių ekonomikos plėtros priartėjome prie gerai išsivysčiusių Vakarų šalių. Dėl šios priežasties ES sanglaudos struktūrinis finansavimas jau netrukus sumažės. Atėjo laikas privačiam kapitalui investuoti į perspektyvius Trijų jūrų iniciatyvos infrastruktūros projektus“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume Vilniuje sakė G.Nausėda.
„Kad tai pavyktų, turime tapti svarbiu skaitmeninės infrastruktūros, žaliojo vandenilio, elektromobilių plėtros ir dirbtinio intelekto inovacijų centru“, – pridūrė jis.
Vilniuje vykstant 12 Rytų ir Pietų Europos valstybių jungiančio formato viršūnių susitikimui Lietuvos vadovas pabrėžė jų svarbą toliau vykstant karui Ukrainoje bei stiprinant transatlantinius ryšius.
„Matau glaudų bendradarbiavimą su ES, papildantį jos sanglaudos pastangas ir padedantį jai siekti plėtros tikslų. Trijų jūrų iniciatyva, kurios strateginė partnerė yra JAV, stiprina transatlantinę partnerystę. Amerikos dalyvavimas atneša didžiulius pokyčius mūsų regionui“, – teigė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, tebesitęsiant plataus masto karui Ukrainoje, Trijų jūrų iniciatyvos valstybės atliks svarbų vaidmenį užtikrinant susisiekimą tarp pasaulio regionų, taip pat spręs „didžiulę infrastruktūros užduotį ir didelę galimybę atkurti Ukrainą“.
„Taip pat džiaugiuosi, kad iniciatyvos šalys demonstruoja vienybę, kai kalbame apie karinio mobilumo planus. Dvejopo naudojimo infrastruktūros Šiaurės-Pietų ašyje atsparumo stiprinimas yra investicija į mūsų saugią ateitį“, – kalbėjo G.Nausėda.
Trijų jūrų viršūnių susitikime regiono lyderiai diskutuoja apie santykių plėtrą transporto, energetikos, kibernetinio saugumo srityse. Lietuvoje lankosi delegacijos iš 25 šalių, tarp jų – 10 valstybių vadovai, įskaitant kaimyninės Lenkijos, Baltijos šalių prezidentus.
G.Nausėda pirmininkaus iniciatyvos viršūnių susitikimo plenarinei sesijai, kurios metu valstybių vadovai priims bendrą deklaraciją.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Planuojama, kad Vilniuje prie iniciatyvos prisijungs nauja strateginė partnerė Japonija.
„Kartu su šia partneryste gerokai sustiprinsime iniciatyvos sąsajas su pasaulinėmis tiekimo grandinėmis. Ypač su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu“, – teigė prezidentas.
