„Sovietų laikais lituanistai vaikščiodavo po kaimus ir rinkdavo folklorą. Man atrodo, kad jei dabar lituanistų katedrose sėdi išmanūs profesoriai, jie turėjo sustatyti savo studentus prie bankomatų, pašto skyriuose, krautuvėse. Būtume išleidę tiek tautosakos, kiek turėjome iki šiol nuo neatmenamų laikų“, – juokavo portalo 15min.lt vyriausiasis redaktorius R.Valatka.
Politikos apžvalgininkui atrodo nesuvokiama, kaip keičiant valiutą žmonės vieną maišelį pinigų keitė į kitą: „Pinigai mėgsta taupius ir racionalius žmones, o visi kiti su jais elgiasi keistai – mes visa tai matėme švenčių metu. Užuot laiku nešę pinigus, kuriuos buvo išslapstę maišeliuose, garažuose, kur vagys geriau pamato, į savo sąskaitas, jie staiga nusprendė, kad turi surengti litų keitimo į eurus olimpines žaidynes: kuris daugiau, kuris greičiau, kuris ilgesnėje eilėje išstovės.“
R.Valatka stebėjosi, kad kol kas nėra rimtų pranešimų apie vagių sukčiavimus: „Galbūt vagys išnyko, emigravo, tapome geresne visuomene? Galbūt vagys patyrė kultūrinį šoką: jie nemanė, kad žmonės tiek turi maišų pinigų ir juos vienu metu neš iš taško A į tašką B, ir atgal.“
Užuot laiku nešę pinigus, kuriuos buvo išslapstę maišeliuose, garažuose, kur vagys geriau pamato, į savo sąskaitas, jie staiga nusprendė, kad turi surengti litų keitimo į eurus olimpines žaidynes.
LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ dalyvavęs SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda svarstė, kad vyresnio amžiaus žmonės galbūt manė, jog gali pasibaigti eurai: „Vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės dar prisimena eiles prie mandarinų, bananų. Tai iš tikrųjų laimėdavo tas, kuris pirmas atsistodavo į eilę, nes, skirtingai nuo eurų, mandarinų atsargos baigdavosi ir tas, kuris stovėdavo eilės gale, jų jau nebegaudavo.“
Pasak G.Nausėdos, įdomu, kaip bus elgiamasi su sąskaitose esančiais pinigais, ar jie bus išgryninami. „Tie pinigai turėjo būti transformuoti į sąskaitinius pinigus. Klausimas, ar dabar tais pačiais maišeliais iš bankomatų pinigai bus traukiami. Manau, kad dabar yra puiki proga pradėti laužyti įpročius, kai žmonės pernelyg prisiriša prie grynųjų pinigų dėl to patirdami nuostolių ir nepatogumų. Naudotis mokėjimo kortelėmis yra daug patogesnis atsiskaitymo būdas“, – teigė G.Nausėda.
Kaip laidoje teigė SEB banko prezidento patarėjas, skirtingai nei estai, Lietuva į euro zoną įstojo tokiomis aplinkybėmis, kai vis dar galime tikėtis ekonomikos augimo ir ganėtinai spartaus atlyginimų kėlimo. „Jie galėtų augti 4–5 proc., bet to yra pakankama realiai žmonių perkamajai galiai didėti, kadangi šiuo metu turime labai mažą infliaciją“, – sakė G.Nausėda.
Ilgesniuoju laikotarpiu viskas priklausys nuo to, kaip Lietuvai pasiseks surasti savo vietą. Mums kelia nerimą tai, kad, praradus ar sparčiai prarandant Rusijos rinką, mes nelabai galime kita koja pasiremti į tvirtą euro zonos ekonominę situaciją.
G.Nausėda svarstė, kad žmonių nepasitenkinimas euru būtų kur kas didesnis, jei infliacija būtų didesnė, o ekonomika – prastesnės būklės, nekiltų atlyginimai.
„Ilgesniuoju laikotarpiu viskas priklausys nuo to, kaip Lietuvai pasiseks surasti savo vietą. Mums kelia nerimą tai, kad, praradus ar sparčiai prarandant Rusijos rinką, mes nelabai galime kita koja pasiremti į tvirtą euro zonos ekonominę situaciją. Todėl labai svarbu, kad Lietuvos verslininkai sugebėtų manevruoti net ir tokiomis aplinkybėmis, kai rinkos nėra augančios“, – LRT laidoje „Teisė žinoti“ kalbėjo G.Nausėda.
Pasak ekonomisto, net jei Lietuva nebūtų įsivedusi euro, mes jaustume „visą temperatūrų pasikeitimą“. „Lietuva, kaip ir anksčiau, su Europos Sąjunga prekiauja labai daug. Manau, kad mums reikėtų žvalgytis ne kiek keičiasi euro ir dolerio kursas, nes jis keičiasi nuolat ir euro silpnėjimas dolerio atžvilgiu toli gražu nėra tik neigiamas veiksnys. Konkurencingumo požiūriu jis atveria naujų galimybių JAV, Pietryčių Azijoje. Trečiosios rinkos, kurios anksčiau buvo nepakankamai išnaudojamos, mums gali būti be galo svarbios 2015 m.“ – aiškino G.Nausėda.
