Gegužę Seime užregistruotame įstatymo pakeitimo projekte numatyta, kad gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, būtų taikomas 450 eurų NPD. Šiuo metu NPD siekia 400 eurų.
Kitiems gyventojams būtų taikoma kitokia NPD formulė: 450 (NPD) – 0,2 x (esamas atlyginimas – einamųjų kalendorinių metų MMA). Šiandieninis koeficientas 0,18, pakėlus NPD, taip pat būtų padidintas iki 0,2.
Kitaip tariant, minimalų, 642 eurų atlyginimą gaunančiam darbuotojui, būtų taikomas 450 eurų siekiantis NPD. Nesikeičiant kitoms mokestinėms sąlygoms, papildomos pensijos nekaupiančiam darbuotojui atlyginimas į rankas siektų 478,41 eurų, tuo tarpu pritaikius esamą NPD darbuotojas gauna 468,41 eurų, t.y. dešimčia eurų mažiau. Per metus toks darbuotojas gautų 120 eurų daugiau.
1000 eurų „ant popieriaus“ uždirbančio asmens atlyginimui būtų taikomas 378,4 eurų NPD. Šiandien jis į rankas gauna 672,11 eurų, o pagal naująją tvarką jo atlyginimas būtų 680,86 eurai, taigi 8,75 eurais daugiau. Per metus tai sudarytų papildomus 105 eurus.
Asmeniui, uždirbančiam 1428,6 eurus – toks pernai Lietuvoje buvo vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, galiotų 292,68 eurų NPD. Prie dabartinės tvarkos toks žmogus į rankas gauna 915,98 eurus, o priėmus naują NPD dydį gautų 922,84 eurus. Skirtumas, 6,86 eurai per mėnesį, per metus piniginę papildytų 82,32 eurais.
Atitinkamai, 2000 eurų „ant popieriaus“ gaunantis asmuo uždirbtų 1245,68 eurų, kai šiandien gauna 1241,11 eurų. 4,57 papildomi eurai per mėnesį jam atneštų 54,84 eurus per metus.
Pagal naująją tvarką, kai mėnesinės pajamos pasiekia 2892 eurus, NPD nebūtų taikomas.
Nori didinti ir MMA
Birželį mėnesį taip pat daug diskutuojama ir apie minimalaus mėnesinio atlyginimo kėlimą. Trišalėje taryboje dėl jo dar nesutarta. Vyriausybė siūlo jį didinti iki 703 eurų, profesinės sąjungos – iki 750 eurų, o verslas arba palaiko Vyriausybės siūlomą atlyginimą, arba apskritai prieštarauja jo kėlimui.
Visgi, jeigu MMA būtų padidintas iki 703 eurų, o NPD – iki 450 eurų, nesikeičiant kitoms sąlygoms nuo sausio MMA uždirbantis žmogus gautų 515,32 eurų – 46,91 euro daugiau nei šiandien. Per metus tokie pokyčiai jo sąskaitą papildytų 562,92 euro. Kadangi MMA dydis naudojamas skaičiuojant NPD ir daugiau uždirbantiems darbuotojams, tai taip pat teigiamai paliestų ir likusių gyventojų pinigines.
Tiesa, prezidento Gitano Nausėdos siūlymui priešinasi Vyriausybė, trečiadienį pateikusi išvadą NPD kėlimui nepritarti. Šį sprendimą ministrų kabinetas motyvuoja savo vykdoma kompleksine mokesčių lengvatų peržiūra. NPD kėlimas, anot valdančiųjų, turėtų būti nagrinėjamas šios pertvarkos kontekste.
Be to, išvadoje nurodoma, jog NPD didinimo poveikis pajamų nelygybei yra itin ribotas ir beveik nereikšmingas.
NPD didinimo pasiūlymas bus svarstomas Seime, tačiau iki liepos 1 d. termino nebus suspėta jo priimti. Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo nuspręsta atidėti šį klausimą iki rudens. „Mano nuomone, didesnį efektą NPD didinimas duotų kartu su minimalios mėnesio algos kėlimu, todėl siūlau šį klausimą nukelti į rudenį“, – sakė komiteto vadovas Mykolas Majauskas, sulaukęs daugumos kolegų pritarimo.
Gegužės pabaigoje pataisai Seime buvo pritarta po pateikimo.
Prezidentas NPD didinimą 50 eurų iki 400 eurų inicijavo ir pernai. Ši jo iniciatyva sulaukė Seimo palaikymo ir pasikeitimai įsigaliojo praėjusių metų liepą.
N.Mačiulis: didinti NPD – geras sprendimas
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kiek anksčiau yra kalbėjęs, kad sveikina prezidento pasiryžimą siūlyti NPD padidinimą.
Tiesa, Vyriausybės sprendimą nepalaikyti šio siūlymo jis irgi vertino praktiškai. Vienas iš finansų ministrės Gintarės Skaistės argumentų buvo tai, kad padidintas NPD atimtų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų apie 78 mln. eurų.
„Šiuo metu, kaip suprantu, Vyriausybė ignoruoja įvairiausius pasiūlymus, susijusius su mokestiniais keitimais, kurie ateina iš įvairiausių institucijų, Seimo frakcijų ir prezidentūros. Manau, kad tai geras dalykas, nes mokesčių sistema, todėl ir vadinama mokesčių sistema“, – mano pašnekovas.
Vis dėlto Seime jau buvo svarstoma nemažai įvairių kitų, biudžetą patuštinti galinčių lengvatų, pavyzdžiui, pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams. Šiai neseniai Seime nebuvo pritarta, tačiau egzistuoja ir kitų lengvatų, pavyzdžiui, šildymui. N.Mačiulio teigimu, tai, kad NPD nutaikyta į žemesnes pajamas gaunančius yra geresnė alternatyva nei įvairios PVM lengvatos. Jos taip pat skirtos tam, kad mažesnėmis kainomis galėtų pasinaudoti žemesnes pajamas gaunantys piliečiai, tačiau iš esmės jomis naudojasi visi.
Ekonomistas tvirtai tiki, kad prie šio klausimo bus sugrįžta netrukus, svarstant ateinančių metų biudžetą, o NPD tam tikra apimtimi bus keliamas nuo sausio.
Jis teigia, kad NPD yra viena tų lengvatų, kuri turi daug daugiau privalumų nei trūkumų, jei tokių apskritai galima rasti
„Nereikėtų nurašyti jo kėlimo tik dėl to, kad jis realias pajamas gyventojui padidintų 10, 15 ar 20 eurų. NPD kėlimas vis tik turi būti nuolatinis procesas, kuris nuolat didina mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas, perkamąją galią, mažina socialinę nelygybę ir atskirtį“, – sakė N.Mačiulis.
Anot ekonomisto, ši lengvata turi kitų, teigiamų šalutinių efektų, pavyzdžiui, skatina gyventojus įsitraukti į darbo rinką. Dalis gyventojų gauna pajamas iš socialinių išmokų, o pritrūkę užsidirba papildomai nelegaliai. NPD ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas sumažintų paskatas nedirbti.
R.Lazutka: biudžeto netektis kompensuotų daugiau uždirbantieji
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka taip pat sutinka, kad netrukus didinti NPD tikrai reikės. Valdančiųjų argumentas, kad dėl naujų lengvatų priėmimo reikėtų palaukti metų pabaigos ar bent jau rudens, jo neįtikino. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad Seimo biudžeto ir finansų komitetas yra pateikęs pasiūlymą nuo 21 iki 9 proc. sumažinti PVM tarifą kavinėms, restoranams, kultūros ir sporto renginiams, sporto klubams ir meno kūrėjams, kuris turėtų įsigalioti nuo liepos.
„Su šia lengvata jie nelaukia rudens, kada bus išnagrinėtos visos lengvatos. Jie nėra labai nuoseklūs. Galbūt prezidentūros siūlyme buvo viena silpnybė, kad lengvatą buvo siūloma įvesti ne tik nuo šių metų, bet ir nuo šių metų sausio, taigi atgaline data. Tai tikrai nėra tipiška ir įprasta“, – pastebėjo ekonomistas.
R.Lazutka neatmetė ir politinių tokio sprendimo motyvų, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tarp prezidento ir partijų šių metu egzistuoja įtampa.„Galbūt tai tam tikros ambicijos. Būtų gaila, nes žmonės, kurie dirba už minimalų atlyginimą, yra nekalti dėl to, kaip žiūrima į prezidentą ar kaip jis žiūri į partijas“, – sakė jis.
Ekonomistas yra nuolatinis biudžeto surinkimą mažinančių priemonių kritikas, tačiau šiuo atveju NPD padidinimas, anot jo, būtų kompensuotas natūraliai iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, kasmet didėjančių aukštas pajamas gaunančių darbuotojų algų. Jis teigia, kad nepadidinus NPD, aukšti atlyginimai ir toliau augs sparčiau nei žemi, todėl atskirtis tik didės.
Apolitišku sprendimu galėtų tapti MMA ir NPD indeksavimas
Abu 15min kalbinti ekonomistai sutinka, kad geriausias sprendimas būtų tiesiogiai susieti NPD su MMA. Taip būtų galima išvengti periodiškai pasikartojančių politinių ginčų.
Panašiu metodu šiandien keliamas MMA – nors Trišalėje taryboje dėl jo dar vyksta ginčai, tačiau yra sutarta, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal pastarųjų trejų metų duomenis.
„NPD yra ekonomiškai efektyvi ir socialiai teisinga mokestinė lengvata. Reikėtų svarstyti ne kaip ją didinti, o kaip kuo greičiau sulyginti su MMA. Galbūt būtų tą sunku padaryti iš karto nuo ateinančių metų sausio, bet galima būtų numatyti trejų ar penkerių metų planą“, – mano N.Mačiulis.
R.Lazutka pastebi, kad šiandieninis MMA, atskaičiavus mokesčius, nustumia dirbančiuosius už skurdo ribos. „Tai yra visiškai nepriimtina, dirbantis žmogus neturėtų skursti. Aišku, skurdo riba yra vėluojanti statistika, mes turime duomenis apie skurdo ribą 2019 m., bet netgi pagal 2019 m. pajamas, šis rodiklis yra 455 eurai. Atskaičiavus mokesčius, gyventojams lieka mažiau. O ta riba ateityje tik augs“, – prognozuoja ekonomistas.
Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra 290 tūkst. dirbančių asmenų, kurių atlyginimai į rankas siekia mažiau nei 560 eurų per mėnesį.
R.Lazutka mano, kad bet koks postūmis link didesnio atlyginimo, netgi jau minėti 10 eurų per mėnesį būtų teigiamas, kadangi vienais metais NPD nedidinant, problema gilėja, todėl kitais metais jį reikia didinti dar daugiau. Be to, Lietuvoje šešėlinė ekonomika vis dar sudaro reikšmingą darbo santykių dalį, todėl pašnekovas kelia prielaidą, kad ir tikrasis šalies VDU yra aukštesnis, nei rodo statistika.
„Prezidento iniciatyva būtų nereikalinga, jei valdantieji sutiktų susieti NPD su minimalia alga. Paprastai kai siūloma didinti MMA darbdaviai ar verslininkai sako, kad reikia tą algą mažiau apmokestinti, taip žmonės į rankas gautų daugiau. Taigi galbūt ir minimalios algos didinimą būtų lengviau siūlyti ženklesnį, jei Vyriausybė apsiimtų padidinti NPD. Tai, kad atlyginimo augimu dalijasi ir verslininkai, ir valstybė, labiau patiktų darbdaviams“, – argumentuoja R.Lazutka.
