„Šiandien mūsų santykiai su Kinija yra apibrėžti Europos Sąjungos bendrosios strategijos, o Europos Sąjungos santykiai su Kinija taip pat keičiasi dėl elementarių priežasčių – tiek dėl Kinijos paramos Rusijai kare su Ukraina, tiek dėl ekonominių labai rimtų trinčių, kurios lemia, jog Europa tikrai gins savo rinką nuo valstybės subsidijuojamų prekių ir paslaugų, kurios atkeliauja iš Kinijos“, – LRT radijui antradienį sakė G.Paluckas.
„Žiūrint į (ateities – BNS) perspektyvą, tie santykiai bus tam tikras duobėtas kelias“, – pabrėžė premjeras.
Be to, jis patikslino anksčiau išsakytus savo komentarus apie santykių su Kinija atkūrimą, pabrėždamas, kad tai apima tik ambasadorių paskyrimą tarp šalių.
„Diplomatinių santykių atkūrimas, iš esmės jis apima ambasadorių rango diplomatų turėjimą vienoje ir kitoje šalyje. (...) Jeigu Kinija siųs ambasadorius į Lietuvą, Lietuva nusiųs savo ambasadorių į Pekiną. Santykių atkūrimas yra šiame kontekste. Visa kita, jeigu mes įsivaizduojame, jog Lietuva turi padaryti kažkokias nuolaidas ar kitus dalykus, matyt yra tikrai interpretacijos ir laužta iš piršto“, – sakė G.Paluckas.
G.Paluckas BNS anksčiau sakė, kad jo Vyriausybė sieks atkurti pilnaverčius diplomatinius santykius su Kinija, tačiau neketina daryti pernelyg didelių nuolaidų. Jis taip pat teigė sieksiantis, kad į Pekiną grįžtų dirbti Lietuvos ambasadorius, o į Vilnių – Kinijos.
Už santykių su Kinija normalizavimą pasisako ir prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jis pabrėžia, kad tai turi būti abipusis interesas.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą, ėmėsi prekybos ribojimų.
Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
