„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

G.Rajuncė: Sėkmė versle priklauso nuo įdėto darbo, ryžto ir atkaklumo, o ne lyties

Verslininkė, pranešėja ir investuotoja Giedrė Rajuncė - asmenybė, kurios pasakojimas apie įžengimą į verslo pasaulį leidžia suprasti, kad norint pasiekti savo tikslų reikia drąsos ir ryžto. Savo verslumo kelią ji pradėjo būdama vos 15 metų savo tėčio įmonėje, gaminančioje garažo vartus ir tęsianti šį verslą iki šiol, rašoma pranešime spaudai.
Giedrė Rajuncė
Giedrė Rajuncė / Asmeninio archyvo nuotr.
Temos: 3 Moteris Verslas Lytis

Kitas jos verslas – kartu su vyru įkurta įmonė ES SECURITY šiandien yra viena novatoriškiausių apsaugos paslaugų rinkoje, kurioje dirba daugiau kaip 250 žmonių. Giedrė ne tik siekia verslo sėkmės, bet ir keičia stereotipus apie tai, kad moterys gali būti sėkmingos versle ir investavime. Jos istorija rodo, kad ambicijos ir atkaklumas yra galingos jėgos, galinčios sugriauti visus verslo pasaulio barjerus.

– Papasakokite trumpai apie save. Kaip patekote į verslo pasaulį?

– Į verslo pasaulį patekau kai man buvo vos 15-a. Pamenu, kaip baigus mokslo metus tėtis pasisodino mane ir paklausė: kokie tavo vasaros planai? Nustebau, neslėpsiu. Atsakiau: na, kaip ir didesnės dalies jaunimo. Ilgiau pamiegoti, pabendrauti su draugais, nueiti į kiną ar kitas pramogas. Tuomet sulaukiau kito klausimo: iš ko tai darysiu? Šįkart jau ne taip užtikrintai atsakiau: dienpinigių?

Tolimesnio pokalbio metu tėtis pasakė paprastai: žiūrėk, skiriu tau tam tikrą sumą pinigų visai vasarai. Kokia ji tiksliai buvo nebepamenu, bet žinau vieną – labai greitai apskaičiavau, kad resursai bus riboti mano norimoms veikloms.

Pamatęs mano abejonę, tėtis pateikė ir alternatyvą. Padirbėti jo įmonėje, kuri gamina garažo vartus. Man ši mintis, tiesą sakant, tuo metu nuskambėjo labai nekaip. Anksti keltis? Dirbti? Aš juk tik pabaigiau mokslo metus, man reikia poilsio. Tačiau turimos ambicijos niekaip neleido priimti ir tos situacijos, kad vasarą praleisiu ne taip, kaip noriu, o taip, kaip „išeina“ už turimus resursus. Taigi, pasiraitojau rankoves ir išėjau darbuotis.

Šiandien esu be galo dėkinga savo tėčiui, nes verslas įtraukė nedelsiant. Pasiekimai, augimas, net konkurencinė aplinka – šią veiklą tiesiog įsimylėjau.

– Kaip kilo idėja įkurti ES SECURITY? Su kokiais iššūkiais ir pasiekimais susidūrėte per šiuos 12 metų?

– Saugos tarnyba buvo mano vyro idėja. Jis tuo metu buvo profesionalus sportininkas, daug keliavo ir dažnai susidurdavo su lydinčia apsauga. Taip jam kilo idėja įsteigti saugos tarnybą Lietuvoje. Man šis verslo modelis patiko todėl, kad apsaugos paslaugos – tai savotiška prenumerata. Patogu planuoti ir galima gana greitai augti. Taip ir nutiko. Žinoma, iššūkių būta. Vienas didžiausių buvo suvaldyti tą augimą, mat organizacine prasme nebuvome pasiruošę. Nei procesų valdymo, nei finansų planavimo – buvome susikoncentravę į pardavimus. Tai greitai pasijuto. Po 5-6 metų teko pasakyti stop įmonės augimui šimtais procentų per metus ir pradėti tvarkytis „ūkį“.

Kitas rinkos iššūkis – nuo 2017-ųjų saugos tarnybų darbuotojų skaičius Lietuvoje mažėja. Ir nors mes toliau augame, daug laiko ir resursų investuojame į išmanius sprendimus, ieškome vis daugiau būdų, kaip pasitelkti dirbtinį intelektą į pagalbą. Šiandien patenkame į TOP saugos tarnybų sąrašą Lietuvoje, nors esame butikinė organizacija. Teikiame labai specializuotus problemų sprendimus mūsų verslo partneriams.

– Jūsų veikla apima ir apsaugos sektorių, ir gamybą. Kaip sugebate sėkmingai balansuoti tarp šių skirtingų verslo sričių?

– Verslo pradžioje maniau, kad viskas, ką darome, yra labai specifiška. Problemos, verslo modeliai, rinkos, augimas ir pan. Tačiau įgijus daugiau patirties, pasidarė aišku: yra taisyklės, kurios galioja daugeliui. Ne mes pirmi susiduriame su viena ar kita problema. Taip pat, ne mes vieninteliai, galime kontroliuoti pardavimų skaičių. Taigi, nors apsaugos paslaugų ir gamybos verslo galutinis „produktas“ skiriasi, savo

komercinę patirtį galiu vienodai pritaikyti abejose įmonėse. Visuose versluose galioja universalios vizijos, komandos įtraukimo, pardavimų auginimo ir kitos taisyklės. Tačiau labiausiai galioja tai, ką rodome savo pavyzdžiu. Tad jei jau apsiėmiau tam tikros užduoties ar verslo, žinau – turėsiu įdėti tiek darbo, tiek širdies, kad tai veiktų.

Kas dėl fizinio „suspėjimo“ ir laiko balanso, mano atsakymas paprastas – griežtas laiko planavimas. Jo pagalba derinu ne tik darbus, tačiau ir asmeninį gyvenimą (su vyru auginame 3 nuostabius vaikus), socialinę ir filantropijos veiklas. Renkuosi suspėti tai, kas man svarbu. To, kas mažiau svarbu, natūralu, tenka atsisakyti.

– Gal galėtumėte pasidalinti keliais patarimais moterims, norinčioms patekti į tradiciškai vyriškais laikomus verslo sektorius?

– Tiesą pasakius esu tikra, kad toms, kurioms nuoširdžiai įdomūs šie sektoriai, jokių patarimų neprireiks. Aš pati tiesiogiai bendrauju su nemaža dalim mūsų esamų ir būsimų partnerių. Taip jau susiklostė, kad daugelis jų yra vyrai. Anksčiau klausiamų žvilgsnių sulaukdavau kur kas dažniau, nei šiandien. Ir tai džiugina. Šiandien riba tarp „vyriška“ ir „moteriška“ gerokai suplonėjusi. Daug svarbiau surasti komandos narį, kuris bus motyvuotas bei pasiruošęs prisidėti prie bendro projekto kūrimo ir auginimo.

Štai mūsų gamybos įmonėje, gamybos vadovė yra mergina. Tačiau ji šia tema tiesiog gyvena ir techniniais klausimais gali kalbėtis daugiau ir ilgiau, nei daugelis vyrų kompanijoje. Jeigu jai ši sritis nebūtų nuoširdžiai įdomi, tikiu, situacija keistųsi. Galiausiai, tiek moterims, tiek vyrams galioja atsakomybės lūkestis. Turint šias savybes, esu tikra, į jokį sektorių patekti neturėtų būti sunku.

– Su kokiais stereotipais ar iššūkiais susidūrėte bandydama įsitvirtinti verslo ir investicijų pasaulyje ir kaip su jais susidorojote?

– Kadangi ambicijų man visad pakako, gana anksti, vos 23-ejų tapau įmonės pardavimų skyriaus vadove. Su tuo, žinoma, atėjo atsakomybės važiuoti į susitikimus, ieškoti naujų partnerių, derėtis dideliuose sandoriuose ir panašiai. Pirmuosius kartus nuvykus į didžiausias statybines įmones ir ten sutikus daugybę vyrų (tokia verslo specifika), visiems būdavo šiek tiek neįprasta. Tačiau žinojau – mano darbas yra pademonstruoti turimas kompetencijas ir neleisti niekam sudvejoti, kodėl aš čia. Taip ir darydavau. Stereotipinio požiūrio kitų akyse stengiuosi neieškoti, nes aš žinau, koks mano kelias ir kur noriu nueiti. Kad ir ką aplinkiniai galvotų, manęs tai nestabdys.

Investicijų pasaulio stereotipai buvo tik mano pačios galvoje. „Aš nesimokiau finansų“, „nereikia lįsti ten, kur nesuprantu“ ir panašiai. Tačiau atėjus tam momentui, kai pajutau, kad neinvestuoti tiesiog neprotinga, pasiryžau ir pradėjau ieškoti atsakymų. Juos pavyko rasti gana nesudėtingai – visų pirma, kreipiausi į mano pažįstamą puikų ir sėkmingą investuotoją. Taip atkeliavau iki fondų. Tuomet, žinoma, pradėjau sekti ir domėtis investicijų pasauliu, turėti vis daugiau diskusijų ir tokiu būdu didinti žinias. Tiesa, vis dar galvoju, kad aktyviai savarankiškai prekiauti akcijomis ir dabar neturiu pakankamai kompetencijų. Tačiau puikiai veikia ir kiti, pasyvesni investavimo būdai.

– Kas Jus labiausiai įkvėpė verslininkės karjeroje?

– Tai, kas sužavėjo iš pat pradžių: tiek daug galimybių kūrybai. Nuo verslo idėjos, produkto ar paslaugos iki kliento bei komandos patirčių. Esu analitiška, tad man patinka suprasti, kas veikia, o kas neveikia. Patinka eksperimentuoti su tuo, kas dar nepadaryta. Jei man sako „visi taip daro“, dažniausiai renkuosi daryti priešingai. Itin mėgaujuosi bendraudama su skirtingais žmonėmis, o pati verslo aplinka man be galo įdomi. Galiausiai, verslas man puiki priemonė siekti ambicingų tikslų drauge su tuo tikinčiomis komandomis. Jau sukūrėme ne vieną vertingą paslaugą ar produktą, tikiu, kad daugybė jų laukia ir ateityje.

– Ar pasidalinsite spalio 26 d. vyksiančiame „Financial Freedom Forum" renginyje konkrečiomis savo sėkmės istorijomis arba klaidomis iš savo verslo praktikos?

– Kai mane pakvietė būti pranešėja šiame renginyje, iš pradžių kiek suabejojau. Dalintis patirtimi man nėra iššūkis, o štai finansai – apie juos stereotipų mano galvoje vis dar yra. Nesu taupi, niekad tokia nebuvau. Tik savo atkaklumo ir nenuleidimo rankų dėka, galima sakyti, prisiverčiau atrasti investavimo būdus. Taigi, maniau, tai nėra kažkokia įspūdinga ar žavinga istorija. Ir tuomet pagalvojau: „o jei tokių, kaip aš, yra gerokai daugiau?“. Suprasdama investavimo svarbą mūsų gyvenimo gerovei, atsisakyti pakvietimo tuomet jau negalėjau. Tačiau pažadėjau būti atvira ir nerealiomis sėkmės istorijomis nesidalinti. Papasakosiu taip, kaip yra, su visomis įgytomis patirtimis, turėtomis baimėmis ir atliktais žingsniais, kad būčiau ten, kur esu šiandien.

Daug plačiau pašnekovė žada papasakoti spalio 26 d. Vilniuje vyksiančioje „Financial Freedom Forum“ konferencijoje. Šiemet pirmą kartą konferencijos pagrindiniai partneriai – „Savy“ ir „Šiaulių bankas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“