Centrinio banko vadovas teigia, kad šios priemonės turi būti orientuotos į pajamų nelygybės ir socialinio pažeidžiamumo mažinimą.
„Kai mes sakome antiinfliacinės priemonės, aš savęs klausiu, ar mes bandome paveikti tą statistinį dydį, kuris vadinasi infliacija, o galbūt mes bandome padėti žmonėms, tiems, kurie susiduria su kainų augimu, ir jiems vis mažiau lėšų lieka pragyvenimui?“ – antradienį spaudos konferencijoje sakė G.Šimkus.
„Iš tiesų mes (LB – BNS) savo matymą fokusuojame į priemones, kurios ateitų per socialinį paketą, per tikslingas priemones, kurios yra skirtos padėti labiausiai pažeidžiamai visuomenės daliai, kuriai ir sunkiausia susidoroti su šituo infliaciniu iššūkiu“, – pridūrė jis.
Lietuvos banko vadovo teigimu, savo antiinfliacinių priemonių viziją centrinis bankas išsamiau planuoja pristatyti trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete, o jų pagrindinis akcentas – tikslinė pagalba pažeidžiamiausiems gyventojams.
„Socialinis pažeidžiamumas, pajamų nelygybė – šita vieta yra pagrindinė (antiinfliaciniame priemonių pakete – BNS)“, – sakė Lietuvos banko vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketas turėtų atsispindėti balandį Seimui pateiktame patikslinto 2022-ųjų biudžeto projekte. Ji neatmetė, kad reikės papildomų sprendimų tiek didinant žmonių pajamas, tiek mokant kompensacijas už komunalines paslaugas, įskaitant galbūt elektrą bei dujas.
Pasiūlymus, kaip gyventojams sušvelninti infliacijos padarinius, Seimui jau pateikė ir prezidentas, ir pavieniai parlamentarai.
Seimas yra pritaręs atgaline data centralizuotam šildymui įvesti nulinį PVM tarifą nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos, o prezidentas siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD).
Vasarį Lietuvoje infliacija, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 procento.
