„Toks sprendimas priklausys ir nuo infliacijos duomenų, ir jos persimetimo į platesnį kainų augimą (...) Turime dramblį kambaryje – karą Ukrainoje. O karas yra infliacinis procesas: per karus kainos tik auga, o ekonomika krenta“, – penktadienį žurnalistams sakė LB valdybos pirmininkas.
Pasak jo, ECB sprendimas paaiškės po to, kai trečiąjį šių metų ketvirtį jis turėtų užbaigti kelerius metus vykdytą skatinimo programą.
Anot G.Šimkaus, jeigu bazinės palūkanų normos didės, paskolas paėmusių gyventojų išlaidos išaugs.
„Bazinių palūkanų padidėjimas veiktų „Euribor“, tai reiškia, kad tie, kas yra pasiėmę paskolas su kintamomis palūkanų normomis, jie patirs didesnes išlaidas“, – sakė LB vadovas.
Anot jo, didėjančios palūkanos brangintų skolinimąsi ir Vyriausybei.
„Ilgą laiką besitęsusi skatinamoji pinigų politika, ypatingai pandemijos sąlygomis, leido mūsų Vyriausybei pasiskolinti labai pigiai. Iš čia buvo atėjusi ilgalaikė nauda, nes skolos vertybiniai popieriai yra 10 metų į priekį“, – sakė LB vadovas.
ECB ketvirtadienį paliko nepakeistas palūkanų normas: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir toliau siekia 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 proc., palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.
Infliacija euro zonoje kovo mėnesį pasiekė 7,5 proc. – istorinį lygį, gerokai viršydama paties banko nustatytą 2 proc. tikslą.
Paskutinį kartą ECB bazinę palūkanų normas didino 2011 metais.
