LB vadovo vertinimu, išorės veiksnių nulemta infliacija bei aukštos energijos kainos yra skaudus dalykas visuomenei, todėl pagalba būtina, tačiau ji turi būti tikslinga.
„Tai neturėtų būti plačios, visiems viską dengiančios priemonės. Esame gana konkrečioje situacijoje, kai susiduriame su rizika, kuri kyla iš iškastinio kuro ir netgi šantažo kai kurių teroristinių valstybinių demokratinio pasaulio atžvilgiu. Todėl tos priemonės ir turėtų būti nukreiptos labiausiai tiems, kuriems reikia, į mažiausias pajamas uždirbančius asmenis“, – žurnalistams pirmadienį Konstituciniame Teisme sakė G.Šimkus.
„Pasiturintys asmenys geba ir yra pajėgūs sugerti šitą energijos kainų padidėjimą. Mūsų visuomenėje daugiau nei pusė uždirba iki vidutinio darbo užmokesčio, tai nėra tokių didelių pajamų visuomenė, bet yra ir pasiturinčių asmenų, kuriems tikrai nereikalinga šita kompensacija“, – kalbėjo jis.
G.Šimkus taip pat teigė, kad parama neturėtų skatinti dar didesnio energijos vartojimo, ji turėtų būti skiriama atsižvelgiant į suvartojimą ir, pavyzdžiui, šeimos narių skaičių.
„Jei mes kompensuojame išlaidas energijos ir tai kyla iš iškastinio kuro energijos, tai nesukurkime tokių sąlygų, kad kompensacija paskatina dar didesnį vartojimą, nes staiga tai yra pigiau negu kad turėtų būti“, – teigė jis.
„Jei kompensuojamos tam tikros elektros išlaidos, svarbu numatyti tam tikrus kriterijus, kad tai nebūtų pereikvojimo elektros kompensavimas, galbūt iki tam tikro lygio tai galėtų būti kompensacijos, atsižvelgiant į, tarkime, gyvenančių asmenų skaičių ir panašiai“, – kalbėjo G.Šimkus.
Jis taip pat užsiminė, kad reikia diskutuoti ir dėl nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčių.
„Kalbame apie didesnes išlaidas, galbūt ne apie pačius sprendimus, bet diskusijas apie nekilnojamojo turto, aplinkosaugos mokesčius. Žinau, kad tai politiškai sunku ir nepatrauklu, bet niekada nėra gero laiko kalbėti apie mokesčius ir būtent šitų mokesčių aktualumas kaip niekada yra sustiprėjęs“, – sakė G.Šimkus.
Kalbame apie didesnes išlaidas, galbūt ne apie pačius sprendimus, bet diskusijas apie nekilnojamojo turto, aplinkosaugos mokesčius.
Kalbėdamas apie verslo padėtį, LB vadovas teigė, jog padidėjusias išlaidas įmonės galėtų kompensuoti pelno sąskaita.
„Jei žiūrėtume į verslo situaciją apskritai, matome, kad buvo ir pakankamai geri praėję metai, uždirbami nemaži pelnai, tie rezervai, kuriuos verslas susikūrė, taip pat yra pakankamai dideli. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, apskritai verslo situacija Lietuvoje yra geresnė nei buvo prieš kovidą“, – sakė G.Šimkus.
„Suprantu, kad išlaidos padidėjo, be turėtų būti surastas to paties verslo balansas, nes verslas niekada negali tikėtis, kad eis tik į kalną ir niekada nebus nuokalnių. Šita situacija yra reikalinga įvertinti, galbūt kai kada ir sugerti savikainos didėjimą pelno sąskaita. Tai pakankamai normalus dalykas“, – kalbėjo jis.
Tačiau, pasak LB vadovo, būtų galima išskirti specifines verslo nišas, kur energetika savikainoje sudaro kur kas didesnę dalį.
G.Šimkus taip pat kalbėjo, kad be paramos, svarbiau būtų sukurti instrumentus, kurie įgalintų verslą augti ir plėstis bei rasti naujų rinkų.
„Esame kalbėję apie eksporto garantijas, jų veiksmingumą, ieškojimą naujų nišų. Čia sunkioji dalis, kurios reikalingumas išryškėja tokiais kriziniais laikotarpiais, kaip dabar“, – teigė LB vadovas.
Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pranešė, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitų metų valstybės biudžete reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
Anksčiau premjerė teigė, jog šildymo, elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams kitąmet reikės nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. eurų.
