Paklaustas, ar dėl karo Ukrainoje galima recesija euro zonoje, G.Šimkus tvirtino, kad nereikėtų pervertinti Rusijos ekonomikos svarbos pasauliui.
„Rusija mums yra didžiulė kaimynė, bet pasaulio ekonomikos mastu ji nėra tokia svarbi žaidėja. Ji svarbi žaliavų tiekėja. Ir tas kainų augimas veikia euro zoną, bet kaip pasaulio ekonomika ji nėra tokia didžiulė jurisdikcija“, – tvirtino G.Šimkus.
Tačiau, žinoma, Rusijos karinė agresija įtakos turės – ypač dėl sparčiai didėjančių energetinių išteklių kainų. Lietuvos centrinio banko vadovas lygina – dujų kaina balandžio mėnesiui, palyginti su viena diena prieš karą, išaugusi 2,5 karto.
„Neapibrėžtumas yra didelis, bet kas yra aišku – kad Rusijos ir Ukrainos karas turės poveikį tiek euro zonos BVP augimui, kuris peržiūrėtas žemyn, tiek infliacijai, kuri peržiūrėta aukštyn.
Atsiranda vis daugiau požymių, kad išaugusios energetikos, žaliavų išteklių kainos persiduoda į produkcijos kainas. Infliacija yra platesnė“, – pabrėžė G.Šimkus.
Tad spartus energetinių išteklių augimas ir toliau lems infliacijos šuolį – taip pat ir Lietuvoje, kur metinė infliacija vasarį pasiekė jau 14,2 proc. G.Šimkaus nuomone, Lietuvoje infliacijos pikas dar nėra pasiektas.
„Jei nebūtų Rusijos agresijos, būtume pasiekę piką, tačiau dabar nežinau. Jis gali būti pasiektas ir už mėnesio, ir už dviejų“, – svarstė G.Šimkus, tačiau pridūrė, kad Lietuvos bankas savo prognozes pristatys kovo 22 dieną.
Ar sparčiai kylančios energetinių išteklių kainos gali paskatinti Europos centrinį banką greičiau kilstelėti ir palūkanų normas? G.Šimkus tvirtino, kad tokia galimybė yra, tačiau, ar tai bus šiemet, ar kitąmet, sunku prognozuoti dėl didelio neapibrėžtumo.
„Net ir rinkose sentimentai keičiasi, be to, ta data stumiasi į vėlyvesnę fazę. Vyksta pinigų politikos normalizacija, turto pirkimo programa susitrauks iki 20 mlrd. eurų šių metų birželio mėnesį. Kas svarbu, kad trečio ketvirčio apimtys bus apibrėžtos pagal tas sąlygas, kurios bus to sprendimo priėmimo metu. Lygiai tas pats su palūkanų normomis. Jei infliacija toliau kels savo galvą ir tendencijos stiprės, bus artėjama ir prie šito sprendimo“, – teigė jis.
Sankcijų Rusijai poveikis – ilgesnio laikotarpio
O kalbėdamas apie tai, kas laukia Rusijos, kurios pusė sukaupto 630 mlrd. dolerių rezervo yra įšaldyta dėl Vakarų šalių pritaikytų sankcijų, G.Šimkus teigė, kad Rusijos ekonomika stos, bet tai vyks palaipsniui, nes sankcijos yra ilgesnio poveikio.
„Rusijos centrinio banko pusės rezervo įšaldymas surišo rankas veikti ta apimtimi, kuria bankas būtų galėjęs, bet jis taikė tam tikras priemones, pavyzdžiui, padidino palūkanų normas. Tad sankcijos persimes į ekonomiką, mokėjimus, žmonių atleidimus dėl pasitraukiančių verslų, sutriks tiekimo grandinės. Bet šitos konvulsijos trunka, kol persimes į kasdienį piliečio gyvenimą, o karas vyksta, žmonės miršta dabar“, – svarstė Lietuvos banko vadovas.
Peržiūrės su Rusija susijusias finansų institucijas
Dėl karo Ukrainoje Lietuvos bankas ketina peržiūrėti ir su Rusija susijusių finansų rinkų dalyvių veiklą ir prašyti Nacionalinio saugumo komisijos iš naujo įvertinti jų veiklą įvairiomis perspektyvomis – tiek nacionalinio saugumo, tiek ir galimybės tęsti savo veiklą.
Kaip tvirtino G.Šimkus, peržiūrėti bus įvairūs finansų rinkos dalyviai, kurių akcininkai ar vadovai yra Rusijos piliečiai – mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, specializuoti bankai, bankai, fondai.
„Bus įvertinama tiek nacionalinio saugumo prasme, tiek dėl galimybių atlikti savo funkcijas, nes, pavyzdžiui, jei tavo galimybės apribotos atvykti į Lietuvą ir atlikti tam tikrus darbus, turi būti ieškomi tam tikri sprendimai“, – teigė G.Šimkus.
Jis pridūrė, kad rinkos dalyviams Lietuvoje rekomenduojama nenaudoti Lietuvos banko mokėjimo sistemos su Rusija susijusiems mokėjimams.
