Pagal infliacijos augimo tempus Lietuva pirmavo euro zonoje ir spalį, ir lapkritį. Išankstinė metinė infliacija lapkritį mūsų šalyje siekė 9,3 proc. ir buvo didžiausia euro zonoje, kur vidurkis siekė 4,9 proc., rodo Eurostato duomenys. Mažiausia ji buvo Maltoje, kur siekė 2,3 procento.
Šaltinis: išankstinė infliacija lapkritį, Eurostatas
Lietuvos banko valdybos pirmininkas G.Šimkus penktadienį žurnalistams teigė neatmetantis galimybės, kad gruodį infliacija „gali pasiekti dviženklį skaičių“.
„Bet ne skaičius esmė – ji visada bus didelė. Suprantu, kad yra tas, kad pramušime dangų, bet svarbiausia, kad infliacija turėtų moderuotis ir kitų metų pradžioje turėtume pradėti matyti jos kritimą. Bet kuriu atveju, ji didelė ir jokio džiugesio nekelia, bet ir pajamos Lietuvoje auga labai sparčiai“, – teigė G.Šimkus.
„Net ir su tokia infliacija darbo užmokesčio augimas 12 proc. reiškia, kad Lietuvoje perkamoji galia bent jau nekrito“, – pridūrė jis.
Kodėl infliacija Lietuvoje – didžiausia euro zonoje?
Europos centrinis bankas ketvirtadienį padidino euro zonos infliacijos prognozes 2022 m. iki 3,2 proc., kaip pagrindines priežastis nurodydamas kylančias energijos kainas ir sutrūkinėjusias tiekimo grandines.
Šie du veiksniai veikia viso pasaulio ekonomikas, bet kodėl infliacija tarp euro zonos šalių didžiausia būtent Lietuvoje?
Pasak G.Šimkaus, Lietuvoje infliacijos dydį lemia dvi dedamosios: nacionalinė, kurią lemia tai, jog pagal atlyginimus ir kainas vejamės kitas Europos Sąjungos šalis, ir importuojama iš euro zonos. Anksčiau dėl šių dviejų dedamųjų Lietuvoje infliacija būdavo tik šiek tiek didesnė nei euro zonoje. O kas nutiko dabar?
Lietuvos banko valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad nacionalinė dedamoji išliko ta pati – disponuojamos pajamos Lietuvoje pernai augo 8,6 proc., kai ES vidutiniškai – 0,2 proc.
„Atlyginimų auginimų disproporcijos yra milžiniškos. Vidutiniškai per pastaruosius 20 metų euro zonoje atlyginimai augo apie 2 proc., o Lietuvoje per pastaruosius 9 metus – vidutiniškai 8 proc.“, – skaičiuoja Lietuvos banko vadovas.
Tuo tarpu dabartinis energetinių išteklių kainų kilimas, kuris veikia visas šalis, Lietuvoje ūgtelėjo daugiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje šilumos energija spalį išaugo 39 proc., euro zonoje – 9 proc.
„Kodėl Lietuvoje labiausiai išaugo šilumos energija? Tai lemia ir kuro struktūrų skirtumai, ir kainų reguliavimo modelių skirtumai. Pernai smogus krizei energetinių išteklių kainos nukrito – mūsų šalyje tai gana greitai atsispindėjo kainose, o kitose šalyse perskaičiavimo nebuvo“, – aiškina G.Šimkus.
Antra priežastis – vartojimo krepšelyje energetiniams ištekliams, tokiems, kaip degalai ir šilumos energija, tenka didesnė dalis negu kitose šalyse. Tai lemia ir energijai imlesnė ekonominė struktūra.
