Finansų ministrė kelia tikslą, kad po Finansų ministerijoje vykdomos mokestinių lengvatų peržiūros valstybės biudžetas kasmet papildomai sulauktų maždaug po 400 mln. eurų įplaukų.
Apie viešųjų finansų būklę ir Vyriausybės planus su G.Skaiste kalbėjomės laidoje „Išbandymas valdžia“.
– Ministre, šviežiausia naujiena, kuri liečia jūsų veiklos barą, yra neseniai paskelbtas Ekonomikos gaivinimo planas. Kaip žinia, tai yra Europos Sąjungos finansuojama ekonomikos atsigavimo priemonė po koronaviruso pandemijos. Pagal jį, daugiau nei du milijardai eurų bus numatyti įvairioms sritims: žaliajai pertvarkai, skaitmenizacijai, švietimui, sveikatos apsaugai, darbo rinkai, mokslui, inovacijoms ir ne tik tam.
Opozicija priekaištauja jums ir sako, kad nesuvaldėte proceso paviešindami patį projektą ir konkrečias plano priemones taip vėlai, palikdami tik dvi savaitės viešai diskusijai iki plano atidavimo Europos Komisijai. Kaip į tai reaguojate?
– Na, visų pirma pats planas buvo derinamas ir derinamas atskirų komponentų pavidalu, kuomet kiekviena ministerija, kuri koordinuoja vieną ar kitą prioritetą, pristatydavo siūlomas reformas ir diskutuodavo su socialiniais partneriais, atsižvelgdavo į jų rekomendacijas ir tuomet koreguodavo tuos pačius komponentus, vėliau juos siųsdavo neformaliai derinti Europos Komisijai.
Ir tik tuomet, kai toks procesas apsisuko ratu ir buvo visi komponentai parengti ir neformaliai pateikti Europos Komisijai, buvo pateiktas integruotas planas, kuris jau apėmė visus komponentus. Tai aš manau, kad tie žmonės, kuriems įdomi viena ar kita konkreti reforma ar reformos kryptis, tikrai tose diskusijose galėjo dalyvauti ir išsakyti savo poziciją. Į daugelį tų pastabų tikrai buvo atsižvelgta.
Tai dabar kritikuoti, kad integruotas planas pateiktas per vėlai, kai nesidomėjai sektorinių komponentų diskusijomis, man atrodo nelabai prasminga. Galų gale manau, kad tikrai tą laiką, kuris liko, išnaudosime prasmingai, esame atviri visoms diskusijoms ir argumentuotoms pastaboms ir tikrai dar galime reformų kryptis pakoreguoti, jeigu tikrai tie pasiūlymai bus prasmingi.
– Kada tos dotacijos iš tikrųjų pasieks Lietuvą ir kada bus pradėtos įgyvendinti plane užsibrėžtos reformos?
– Jų įgyvendinimas yra numatomas iki 2026 metų, taip kad pats įgyvendinimo laikotarpis yra pakankamai platus ir priklauso turbūt nuo parengtumo lygio. Kai kurie projektai, kurie jau yra parengti ne tiktai reformų, bet ir projektų pavidalu, gali startuoti gana greitai. Aš manau, kad kai kurie ateis į ekonomiką jau turbūt ir šiemet.
Tačiau tikėtina, kad didžiausias srautas bus 2022, 2023, 2024 metais, kuomet tos reformos, kurias dabar esame pateikę kaip gaires, taps jau konkrečiais projektais, kaip būtų galima tą reformą įgyvendinti. Šie metai tam ir bus skirti, kad tuos projektus kokybiškai parengtumėme.
– Mažiau politika ir struktūrinėmis reformomis besidomintiems žmonėms sunku suprasti šio ar panašių planų naudą. Kaip jūs ją apibūdintumėte visuomenei kaip įmanoma paprasčiau?
– Tai, ką paprašė padaryti Europos Komisija iš šio fondo, yra tos struktūrinės reformos, kurios liečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Tos rekomendacijos jau turbūt dešimtmetį nesikeičia, nes jas įgyvendinti vis pritrūkdavo politinės valios.
Tačiau, man atrodo, tam struktūriniam postūmiui, kad mes visgi taptume aukštesnės pridėtinės vertės ekonomika negu esame šiandien, visos tos reformos yra gyvybiškai svarbios ir tie sprendimai kartais yra nepopuliarūs, kartais sunkūs, bet labai svarbūs.
Tarkim, švietimo reforma ir švietimo sistemos efektyvumas – kaip padaryti, kad išsilavinimas, nepaisant to, kur tu gyveni – Skuode, Varėnoje ar Vilniuje – būtų lygiai toks pats. Kad kiekvienas vaikas, nesvarbu kur gyvenantis, turėtų tokio paties standarto išsilavinimą ir tokią pačią galimybę gyvenimą pradėti kaip ir kitas vaikas. Man atrodo, tai yra išties labai svarbus pokytis ir jis yra numatytas šitame plane.
Lygiai taip pat turbūt ir kiti dalykai, kurie liečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Dažnai paburnojame, tarkime, kad savivaldos ar valstybės institucijos yra nelanksčios ir galbūt viešasis sektorius nėra prisitaikęs prie šiuolaikinio gyvenimo. Kartais būna, kad reikia tą pačią informaciją, tą pačią formą penkis kartus pateikinėti skirtingoms institucijoms ir jos negali ta pačia informacija tarpusavyje dalintis dėl to, kad turi visiškai skirtingas programas ar duomenų bazes.
Reformų yra nemažai tame plane, bet jos visos, manau, konkrečiai palies kiekvieną iš mūsų.
Man atrodo, kad atėjo laikas tą problemą išspręsti ir padaryti, kad jeigu tu kartą pateikei savo duomenis valstybei, tai antrą kartą to prašyti tavęs neturėtų. Visos duomenų bazės turėtų būti tarpinstituciškai susikalbančios, kad būtų maksimaliai patogu vartotojui jomis naudotis. Tai labai tiesiogiai paliečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą.
Reformų tame plane yra nemažai, bet jos visos, manau, konkrečiai palies kiekvieną iš mūsų.
– Tokie planai ir reformos paprastai taip pat matuojami pagal grąžą, tai yra kiek, pavyzdžiui, vienas skirtas euras tame plane generuos papildomų eurų į Bendrąjį vidaus produktą. Ar jūs skaičiavote?
– Toks tikslus skaičiavimas galimas tuomet, kai bus parengtos ne pačios reformos, bet bus parengtas konkretus reformų įgyvendinimo planas. Ir šiandien, kadangi vis dar deriname patį reformų turinį tiek su Europos Komisija, tiek su socialiniais partneriais, skaičiavimų detalių dar nedarėme.
– Ministre, kaip žinia, valdantieji svarsto Pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo, sporto, bei kultūros sektoriams, tuo tarpu socialdemokratas Eugenijus Sabutis PVM lengvatą siūlo taikyti ir būtiniausiems maisto produktams, bet jūs tam nepritariate. Kodėl?
– Aš, kaip žmogus prisilietęs prie ekonomikos, žinau, kad visos PVM lengvatos, jeigu jos nėra tiesiogiai pririštos prie kainos, dažniausiai nusėda perpardavinėtojų ar gamintojų kišenėse, bet tikrai turi labai mažą poveikį ar jokio poveikio vartojimo kainoms.
Todėl tos lengvatos (kurias siūlo valdantieji – 15min) yra pateikiamos kaip parama verslui, nes tai tiesiog yra parama verslui, kuris turbūt kainų nemažins, bet tas skirtumas nugultų būtent maitinimo įstaigų, kino, kultūros, sporto, atlikėjų kišenėse. Išėjimui iš pandemijos ir kadangi šie sektoriai tikrai labai ilgai buvo uždaryti ir negalėjo veikti, mes solidariai galėtume tiesiog padėti atsistoti ant kojų, leisdami naudoti tam tikras lengvatas, tarkime, vienerius su puse metų.
Tačiau kalbant apie PVM lengvatą maistui, tai tiesiog būtų papildomo postūmio ir papildomo pelno davimas tokioms įmonėms kaip „Iki“, „Rimi“, „Maxima“ ir panašiai. Man atrodo, kad tai nėra mokesčių mokėtojų interesas pirmiausiai padėti tokioms įmonėms.
– Sakote, kad jūsų remiamos mokestinės lengvatos galėtų galioti iki tol, kol minėti sektoriai atsigaus po pandemijos – pusantrų metų iki 2023 metų sausio. Kartais ir politinės valios pritrūksta atšaukti tokio pobūdžio lengvatas. Kaip jūs įsitikinsite, kad tai padaryti pavyks?
– Turbūt garantijos su Seimu niekada negali turėti, kol tas sprendimas galutinai nėra praėjęs, priimtas ir pasibaigęs. Tai, man atrodo, dėl to niekas garantijos duoti negali.
Būtų tiesiog neatsakinga didinti valstybės įsipareigojimus, neturint tvarių pajamų šaltinių.
Aš tiesiog labai prašau supratimo ir palaikymo iš kolegų valdančiojoje koalicijoje, kad suprastume, jog tai yra parama verslui ir ji turėtų būti taškinė, laikina ir skirta būtent šiam laikotarpiui.
Nes žiūrint į ilgąjį laikotarpį mes turbūt turėsime ir kitų problemų. Jau dvejus metus iš eilės mūsų ilgalaikiai įsipareigojimai – darbo užmokestis viešajame sektoriuje, pensijos ir kitos išlaidos – auga, tačiau pajamos valstybėje neauga, nes buvo ekonomikos kritimas. Man atrodo, kad tą skylę, jeigu norime, kad ilguoju laikotarpiu šalies skola nustotų augusi, reikės kažkaip uždaryti. Būtų tiesiog neatsakinga didinti valstybės įsipareigojimus, neturint tvarių pajamų šaltinių.
– Kodėl PVM lengvata šiuo atveju laikytina geriausia priemone, o ne, tarkime, alternatyvos kaip subsidijos ar kokios nors kitos?
– Subsidijos šiuo atveju yra nukreiptos į dabartinį pandeminį, karantininį laikotarpį, kai verslams reikia tiesiog pragyventi, mokėti atlyginimus ir kažkaip pralaukti tą laiką, kol jie negali dirbti.
Tuo tarpu PVM lengvata yra skirta tam išėjimui iš karantino, iš krizės laikotarpio, kad tas išėjimas būtų lengvesnis. Nes įmonės turi ir susikaupusių skolų, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, ir „Sodrai“, ir turbūt ir bankams, todėl norėtųsi, kad tas jų pelningumo lygis būtų šiek tiek didesnis.
– Kalbant apie mokesčių lengvatas, jau kurį laiką veikia Finansų ministerijoje suburta darbo grupė. Ji tariasi dėl Lietuvoje egzistuojančių mokestinių lengvatų peržiūros pagal šešias kryptis. Kaip vertinate tų svarstymų pažangą?
– Šiandien yra posėdžiavusi pirmoji iš tų sektorinių darbo grupių, tai yra dėl reinvestuojamo pelno galimybių, kaip užtikrinti, kad Lietuvos verslas investuotų į savo plėtrą, technologinį atsinaujinimą šiek tiek daugiau, negu tai daroma šiandien. Man atrodo, ta diskusija buvo tikrai labai informatyvi, produktyvi, buvo išgirsta labai daug argumentų ir yra toks preliminarus pajautimas, kur teisingiausia būtų galima judėti.
Tačiau man norėtųsi, kad visi sprendimai dėl mokesčių sistemos būtų pateikiami holistiškai. Rudenį, kuomet bus baigtos diskusijos visuose šešiuose sektoriniuose komponentuose, tam, kad galėtume matyti bendrą vaizdą, bendrą mokestinamų tarifų vaizdą ir konkurencingumą su kitomis šalimis bendrame paveiksle.
– Finansų ministerija teigė, kad pirminis pertvarkos tikslas buvo surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą. Kitaip tariant, sumažinti jo praradimus, turint omenyje, kad lengvata atima iš biudžeto tai, kas jam priklausytų. Ar jau esate suskaičiavę, kiek po pertvarkos norite biudžete turėti papildomų pinigų?
– Tos visos lengvatos, dėl kurių vyksta diskusijos, sudaro nuostolių už 780 milijonų eurų per metus. Tikėtina, kad toje apimtyje šimtu procentu tikrai nepavyks sprendimų priimti, gal jų ir nereikia, bet manau, kad kažkur per vidurį turbūt galėtų būti tas tikslas mūsų, kurį vidutiniu laikotarpiu planuotume pasiekti.
– Teisingai suprantu, kad jeigu kalbate apie vidurį, tai į biudžetą norėtumėte susigrąžinti 400 milijonų eurų.
– Manau, kad toks galėtų būti mūsų tikslas, tačiau rezultatas tikrai priklausys nuo mūsų bendro sutarimo, kadangi suplanuoti pokyčius yra paprasčiau, bet dar juos reikia įgyvendinti. Tai reiškia, kad reikia dar rasti sutarimą su politinėmis partijomis (...).
– Kokia yra Finansų ministerijos ir Vyriausybės vizija, kam tuos sutaupytus pinigus skirti?
– Mes buvome daug kartų deklaravę, kad svarbiausia valstybės misija yra užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas, tarp jų ir švietimas, ir sveikatos apsauga. Daug kartų esame kalbėję, kad viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis ne visada atitinka rinkos situaciją ir galbūt tą darbą, kurį jie daro. Turiu omenyje mokytojus, gydytojus, gaisrininkus ir kitus darbuotojus.
Preliminarus planas yra, kad Vyriausybė turėtų svarstyti biudžeto projekto pakeitimą balandžio 30 dieną.
Kita prioritetų kryptis buvo socialinės atskirties mažinimas, skurdo lygio mažinimas. Pirmiausiai kalbame apie labiausiai pažeidžiamas grupes, viena iš jų yra vieniši, pagyvenę žmonės. Mūsų tikslas ir ambicija buvo įvesti vienišų asmenų pensijas, kurios galėtų pakeisti dabar esančias našlių pensijas ir praplėsti jų gavėjų ratą tam, kad sumažintume skurdo lygį būtent šioje grupėje.
– Ministre, vėl šokant prie kitos temos, kaip žinia, šių metų valstybės biudžetas buvo priimtas turint omenyje, kad pandemijos eiga yra neprognozuojama, be to, į patį biudžetą reikės ilgainiui įtraukti ir su Ekonomikos gaivinimo planu susijusias lėšas. Kada Finansų ministerija, kada Vyriausybė Seimui pateiks atnaujintą biudžetą?
– Į Seimą pateikimui biudžeto pakeitimą planuojame atnešti gegužės mėnesį, tikėtina, kad tai bus gegužės viduryje.
– Kada visuomenė galės susipažinti su biudžeto projektu, kada jūs jį registruosite?
– Preliminarus planas yra, kad Vyriausybė turėtų svarstyti biudžeto projekto pakeitimą balandžio 30 dieną, bet turbūt dėl tikslios datos dar reiktų palaukti. Įtraukiant papildomas išlaidas, susijusias su pandemijos suvaldymu, labai norėtųsi matyti paskutinės minutės paveikslą, kada išties turėtų pasibaigti pandemija, kaip vyksta vakcinavimas, kaip greitai galima tikėtis atidaryti verslus – kad suplanuotume pakankamai tiksliai ir kad nereikėtų dar kartelį grįžti su biudžeto korekcijomis.
– Kalbant apie pandemijos valdymą, kokios papildomos išlaidos biudžete bus numatytos?
– Natūralu, tai susiję su vakcinavimo procesu, kadangi vakcinos kainuoja brangiau negu buvo pirmame biudžeto projekte, taip pat visas testavimo mechanizmo pratęsimas, nes, tikėtina, kad nepaisant to, kad verslai bus atidaryti, kad tam tikros veiklos bus atidarytos ir vakcinavimo procesas vyks plačiai visuomenei visą vasarą, testavimo poreikiai nemažėja.
Tai pagrindinės išlaidos yra susijusios su sveikatos sistema, su gydytojų, medikų darbo užmokesčiu, kadangi jie dirba padidintos rizikos sąlygomis ir jiems mokami priedai už darbą kovidinėje situacijoje.
Taip pat kiti poreikiai, susiję su darbo vietų išsaugojimu, tai yra tas vadinamasis prastovų mechanizmas, kuris kainavo šiek tiek brangiau, negu buvo prognozuota. Nuo pernai jis buvo praplėstas, kadangi anksčiau išmoka už prastovas siekė vieną minimalią mėnesinę algą, dabar ji siekia pusantros minimalios algos. Tai irgi pareikalavo papildomų lėšų ir tam reikės numatyti daugiau lėšų biudžete.
– Ankstesnė Vyriausybė taikė poprastovines subsidijas kaip postkarantininę priemonę paremti verslui. Tuo tarpu jūsų Vyriausybė dar kol kas neviešino savo plano, kaip planuoja remti labiausiai nukentėjusius verslus po karantino, turint omeny, kad jų atsigavimas užtruks. Ar jau turite žinių?
– Reikia atkreipti dėmesį, kad prastovų mechanizmas yra taikomas ne tiktai karantino metu, bet dar ir vieną mėnesį po karantino. Taip pat diskutuojame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl konkretaus tų priemonių plano, kaip tai turėtų atrodyti, ar tai bus tiktai prastovinis mechanizmas, ar galėtų būti kažkoks tarpinis mechanizmas
surastas. Drauge su biudžeto projektu bus atnešti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos konkretūs projektai, kaip turėtų atrodyti tas paramos mechanizmas po karantino.
Reikia atkreipti dėmesį, ką mes matome iš pirmosios kovido bangos, kad tarp pasinaudojusių poprastoviniu mechanizmu buvo ir šiek tiek ne visai nukentėjusių įmonių. Buvo ir tokių įmonių, kurios išleisdavo darbuotojus vienai ar dviem dienoms į prastovas, kad galėtų vėliau naudotis keletą mėnesių poprastoviniu mechanizmu. Išėjo taip, kad poprastovinis mechanizmas išėjo gerokai brangesnis negu prastovų mechanizmas, kas turėtų būti atvirkščiai.
– Ar Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bus numatyti papildomi asignavimai, turint omenyje, kad dalis verslo jau prašo trečio paramos paketo?
– Reikia pirmiausia kalbėti apie tai, kad būtų išleisti tie pinigai, kurie buvo numatyti pirmame biudžeto projekte. Tai dar nėra padaryta, kadangi buvo perskirstymas iš pirmojo paramos paketo į antrąjį, be to, pirmasis paketas buvo praplėstas.
Apskritai, visos tos priemonės yra koreguojamos taip, kad įsisavinimas būtų kuo spartesnis ir kuo mažiau tikrinimų reikėtų. To antrojo paketo priemonės dar nėra pradėjusios iš esmės pasiekti verslo, todėl reikėtų sulaukti to poveikio. (...) Man atrodo, tai yra tikrai didelė paramos priemonė, svarbu, kad verslas ja pasinaudotų.
Biudžetas yra peržiūrimas dviem kryptimis.
– Ministre, kalbant dar apie biudžetą, kiek iš viso augs jo išlaidos, lyginant su dabartiniu variantu ir kokie bus tų išlaidų finansavimo šaltiniai?
– Biudžetas yra peržiūrimas dviem kryptimis. Viena, iš mokesčių yra geresnis pajamų surinkimas, negu mes tikėjomės, ir tikėtina, kad tai galėtų būti vienas iš pajamų šaltinių. Bet iš kitos pusės, atsiranda Seime svarstomos PVM lengvatos, kurios mažina biudžeto pajamas jau nuo liepos.
Naujos iniciatyvos, susijusios su kovido suvaldymu, taip pat didins biudžeto išlaidas. Kiek tiksliai ten bus numatyta lėšų, šiandien dar sunku pasakyti. Ketvirtadienį dar turime pasitarimą su socialinės apsaugos ir darbo ministre, kur jau bus parengtas konkretus priemonių planas, kaip turėtų atrodyti tas pokarantininis mechanizmas.
Manau, kad skolos augimas pats savaime žmonėms nieko dažniausiai nesako, bet reikia turėti omenyje, kad ilguoju laikotarpiu tai gali turėti poveikį šalies rezultatams.
Tada jau bus galima nusakyti tiksliau, bet manau, kad mes tikrai kalbame apie kelis šimtus milijonų eurų (papildomų išlaidų – 15min).
– Finansų ministerija jau anksčiau prognozavo, kad vien su dabartinio biudžeto išlaidomis valstybės skola šiemet išaugs daugiau nei iki 50 proc. Bendrojo vidaus produkto, tai yra Lietuvai nematyti skaičiai. Ar jums tas skolos augimas kelia nerimą?
– Manau, kad skolos augimas pats savaime žmonėms nieko dažniausiai nesako, bet reikia turėti omenyje, kad ilguoju laikotarpiu tai gali turėti poveikį šalies rezultatams ir tam, kaip mus vertina kitos institucijos, kurios galų gale nustato ir skolinimosi normas. Reikia numatyti, kad gali ateiti tokia diena, kai tas skolinimasis nebebus toks pigus, koks yra šiandien ir skolos aptarnavimo kaštai gali tapti problema.
Reikėtų nusimatyti tvarų išėjimą iš dabartinės pandemijos situacijos, bet turime tą daryti, kai turėsime platesnį, aiškesnį vaizdą, kas vyks artimiausiu metu. Esam nusimatę tą skolos suvaldymo strategiją pasirengti kitų metų pirmą ketvirtį.
Tikėtina, kad 2023 metais mes turėsime pradėti grįžti į tą tvarų kelią ir pradėti po truputį gyventi pagal tai, kiek pajamų surenkame.
– Koks valstybės skolos lygis lyginant su BVP jums būtų toleruojamas ir per kiek laiko prie jo reikėtų sugrįžti?
– Manau, kad per ateinančius metus skolos lygis neišvengiamai augs, kadangi, kaip minėjau, ir trumpalaikiai, ir ilgalaikiai įsipareigojimai auga. Tuo tarpu pajamos neaugo, tad natūralu, kad tam skirtumui padengti turėsime ieškoti skolinimosi galimybių. Tikėtina, kad per artimiausius vienerius, dvejus, trejus metus skolos lygis dar bus linkęs augti.
Man tik norėtųsi, kad jis augtų ne taip sparčiai, kaip praėjusiais metais, kuomet skolos lygis šoktelėjo 12 proc. nuo BVP. Nesinorėtų visgi sulaukti 60 proc. nuo BVP barjero, kurį turime nusistatę ir europiniu mastu.
Ilguoju laikotarpiu norėtųsi grįžti į 40 proc. nuo BVP skolos dydį, tačiau matau, kad artimiausiu metu tai tikrai yra didžiulis iššūkis.
– Ministre, mūsų laidoje „Išbandymas valdžia“ savo pašnekovams užduodame tris klausimus, kurie galbūt nėra tiesiogiai susiję su jų darbų, bet atspindi jų požiūrį ir šiaip yra gana smagūs. Pirma, Seimas jau šiemet gali balsuoti dėl to, ar keisti prekybos alkoholiu laiko ribojimus. Už kokius sprendimus pasisakysite?
– Pirmiausia, reikia tikrai išgirsti argumentus, kuriuos pirmiausia išsako mokslas ir statistika, ar tas vienas ar kitas ribojimas turėjo poveikį, ar neturėjo poveikio. Tik išgirdus tuos argumentus galima daryti kažkokius sprendimus. Išankstinio nusistatymo tikrai neturiu.
– Kaip žinia, esate kaunietė, bet darbas centrinėje valdžioje privertė jus atsikraustyti į sostinę. Kuo Vilniuje yra geriau nei Kaune?
– Vilnius yra sostinė, tai savaime, matyt, yra didžiulis pliusas, kadangi čia ir tarptautiškumas yra gerokai didesnis, žmonių yra tiesiog daugiau, įvairesnių kultūros renginių. Man atrodo, kad sostinės statusas neišvengiamai daro poveikį.
Bet sakyčiau, kad Kaunas yra toks miestas, kuris man yra savaime brangus todėl, kad ten kiekvieną kampą pažįstu, kiekvieną žmogų žinau. Tai tas skirtumas man vis tiek turbūt yra mielesnis toje pusėje.
– Ir paskutinis klausimas. Kaip žinia, per ankstesnę ekonominę ir finansų krizę, Ingrida Šimonytė, kuri tuo metu buvo finansų ministrė, tarėsi su Andriumi Kubiliumi, tuometiniu premjeru, kaip suvaldyti tą krizę. Kas šios krizės metu valdo Finansų ministeriją – jūs ar dabartinė premjerė?
– Aš manau, kad negali būti jokio atskiro valdymo, nes aš nelabai įsivaizduoju, kaip galėčiau priimti sprendimą, kuris būtų Vyriausybės nepalaikomas. Man atrodo, mūsų pareiga yra paruošti medžiagą, pasiūlyti sprendimus ir tada ieškoti sutarimo bendrame kontekste. Kol kas pasakyčiau, kad man to sutarimo sekasi ieškoti pakankamai lengvai, kadangi ir požiūris į valstybės vystymąsi yra pakankamai vienodas. Kol kas tikrai jokių esminių išsiskyrimų dėl pasiūlytų sprendimų nebuvo.
– Ačiū jums, ministre, kad buvote su mumis šiandien.
