„Žvelgiant į Lietuvą, turbūt daugeliui įmonių praėję 2021 metai buvo pakankamai sėkmingi, iš viso įmonės uždirbo apie 10 mlrd. eurų pelno, iš jų, sakysime, maisto produktais prekiaujantys prekybos centrai uždirbo apie 2 proc. viso to pelno. Todėl pokyčiai šioje srityje turbūt neatneštų kažkokios didelės naudos valstybės biudžetui, galbūt įneštų daugiau sumaišties“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė G.Skaistė.
Tokie mokesčiai, anot jos, yra reta išimtis: „Paprastai pelno mokestis nustatomas horizontaliai, visiems vienodas, o tokie sektoriniai pelno mokesčiai yra retesnė išimtis“.
Su skurdu kovojanti tarptautinė labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį pareiškė, kad maisto bendrovės, kurios smarkiai pakilus infliacijai žeriasi didelį pelną, turėtų būti apmokestintos viršpelnio mokesčiu, siekiant padėti mažinti nelygybę pasaulyje.
Ši idėja įvardinta organizacijos ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Šveicarijos Davoso slidinėjimo kurorte prasidedant Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metiniam susitikimui, suburiančiam pasaulio politinį ir verslo elitą.
G.Skaistė sako, kad siekiant mažesnių kainų naudingiau būtų stiprinti konkurenciją.
„Daugumoje šalių yra taikomas horizontalus pelno mokestis, vienodas visoms įmonėms, todėl manau, kad tam, kad kainos būtų tiesiog mažesnės, turbūt labiau prisidėtų labiau konkurencijos stiprinimas, Konkurencijos tarybos priežiūra intensyvesnė ir taip pat Lietuvos bankas šiuo metu atlieka tam tikrą analizę, kas veikia maisto kainas, tai turbūt taip pat prisidės prie to, kad rinka būtų skaidresnė“, – kalbėjo G.Skaistė.
Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje augo beveik sparčiausiai Europos Sąjungoje, Lietuvos banko duomenimis, jos buvo pagrindinis aukštą infliaciją lemiantis veiksnys. Labiausiai brango pienas ir jo produktai – per metus kainos augo virš 50 proc. aliejaus ir riebalų – virš 40 proc., duonos ir grūdinių produktų – beveik 40 procentų.
Ministrės manymu, kainos labiausiai didėjo dėl brangstančios energetikos ir didėjančių atlyginimų, nes šiuos kaštus verslas perkelia ant vartotojų.
„Manau, kad didžiąja dalimi tai yra energetika, augantis darbo užmokestis (...) Visa tai yra įmonių kaštai, natūralu, kad jie atsigula ant galutinės kainos vartotojui“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, šiuo metu atliekamas specialus Lietuvos banko tyrimas nustatys, ar produktų brangimas buvo pagrįstas.
