„Ši idėja, kurią siūlo opozicija, yra ne nauja, kažkada panaši lengvata galiojo per finansų krizę 2009 metais ji buvo panaikinta ir panaikinta buvo todėl, kad, tarptautinių organizacijų nuomone, buvo infliacijos spartėjimo veiksnys, pučiantis būsto paskolų burbulą ir prieštaraujantis visai pinigų politikai“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Gintarė Skaistė.
Anot jos, lengvata buvo panaikinta rekomendavus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO).
„EBPO rekomendacija buvo atsisakyti visų lengvatų, susijusių su būsto paskolomis, tas ir buvo padaryta“, – sakė G.Skaistė.
Ministrės teigimu, bankų solidarumo įnašą reikia nukreipti ten, kur yra universalus poreikis – karinės infrastruktūros projektus.
„Tai yra krašto apsaugos finansavimas ir matome, kad turime labai ribotą kiekį laiko pasirengti sąjungininkų priėmimui ir sustiprinti Lietuvos gynybą. Šiuo metu mūsų frontą laiko Ukraina, bet Lietuvai taip pat reikia rengtis ir rengtis sparčiau nei tai buvo daroma iki šiol. Todėl mūsų siūlymas per šiuos du metus gautas pajamas investuoti būtent į karinio mobilumo, karinės infrastruktūros projektus“, – kalbėjo G.Skaistė.
Vyriausybei skaičiuojant, kad iš mokesčio per dvejus metus bus surinkta apie 410 mln. eurų pajamų, ministrė teigia, kad krašto apsaugai tiek neužteks, jų reikėtų kelis kartus daugiau.
„Tų lėšų, kurios bus surinktos iš šio solidarumo įnašo, bet kokiu nepakanka, jų reikia bent du–tris kartus daugiau“, – sakė finansų ministrė.
Seimo opozicija siūlo vieneriems metams sugrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą už būsto paskolas, o biudžeto netekimus padengti iš komercinių bankų įnašo. Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų.
Lietuvos komerciniams bankams šiemet, kaip teigiama, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
