„Manau, jis negalėtų būti pratęstas dėl dviejų priežasčių – viena jų ta, kad jis sukonstruotas kaip laikinas instrumentas išskirtinėms aplinkybėms atliepti, kadangi buvo šokas tiek palūkanų reguliavime, tiek indėlių augimas buvo labai didelis pandemijos laikotarpiu, (...) tai jis sukonstruotas taip, kad jo poveikis išnyktų po dvejų metų“, – portalui „Verslo žinios“ sakė finansų ministrė.
„Galima sakyti, kad net jeigu Seime užtektų fantazijos pratęsti patį mokesčio terminą, bazės, nuo kurio skaičiuojamas mokestis, jos funkciškai nebeliktų po 2024 metų“, – pridūrė ji.
Net ir esant neapibrėžtumui, kaip ateityje keisis bazinės palūkanų normos ir kada jos gali būti pradėtos mažinti, G.Skaistė tikino, kad jau dabar solidarumo mokesčio bazė yra linkusi mažėti.
„Solidarumo įnašas buvo sukonstruotas su slenkančiu vidurkiu, tai reiškia, kad einant metams pats vidurkis tai pat kyla, bet taip pat matome, kad finansų institucijos reaguoja į situaciją ir palūkanų normos, kurias siūlo už indėlius, laikomus finansų institucijose, tai pat auga. O kadangi įnašas skaičiuojamas kaip skirtumas nuo to, ką jie gauna ir ką patys sumoka, tai matome, kad tas skirtumas linkęs mažėti taip pat“, – aiškino G.Skaistė.
Mokestis skaičiuojamas nuo grynųjų bankų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas.
Mokėti solidarumo įnašą bankus ir kitas kredito įstaigas įpareigoja šiemet priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Iki rugsėjo jie jau sumokėjo 56 mln. eurų avansinio įnašo.
Pagal tikėtiną scenarijų, 2023 metais į valstybės biudžetą bus surinkta apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo, skelbia ministerija.
Mokestis įvestas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie pelnosi iš Europos Centrinio Banko didinamų palūkanų normų.
