Nors Lietuva remia siūlymą priimti 50 milijardų eurų apimties paramos paketą, visgi, anot ministrės, kyla grėsmė, kad siūlomos finansavimo apimtys gali būti nepakankamos, atsižvelgiant į tebevykstantį karą. Tai ministrė sakė tarptautinei žiniasklaidai šiandien Liuksemburge, prieš prasidedant Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų (ECOFIN) Tarybos posėdžiui.
Kartu ministrė pažymėjo, jog tarptautinių partnerių skiriama finansinė parama yra susieta su reformų įgyvendinimo progresu ir kita sąlygų politika, tačiau Ukraina susiduria su iššūkiais, kai skirtingos donorės reikalauja skirtingų reformų įgyvendinimo tuo pačiu metu.
„Turime suprasti, kad Ukraina kariauja, todėl įvairios finansavimo užsitikrinimo sąlygos, siejant jas su būtinomis įgyvendinti reformomis, turi būti koordinuojamos tarptautiniu lygiu, siekiant išvengti tikslų kakofonijos ir sukuriant sąlygas Ukrainai išties įgyvendinti reformų darbotvarkę“.
Taip pat ministrė akcentavo, kad kalbant apie Ukrainos atstatymą, tikėtina, kad vien šalių donorių skiriamo finansavimo nepakaks, todėl turime priimti sprendimus, kaip panaudoti įšaldytą rusijos turtą.
„Turime įvertinti visas teisines galimybes ir ryžtingiau priimti sprendimus dėl įšaldyto rusijos turto panaudojimo Ukrainos poreikiams. Pirmas žingsnis šia linkme – šiuo metu svarstomas palūkanų už finansų įstaigose įšaldytą turtą panaudojimas Ukrainos atstatymui. Įšaldyto turto daugiausia yra ES, o sprendimui jį naudoti Ukrainos poreikiams, galimai pritartų ir Didžiojo septyneto šalys, palankiai vertinančios iniciatyvą“, – teigė ministrė G.Skaistė.