Anot finansų ministrės G.Skaistės, nors „Fintech“ sektorius yra palyginti jaunas, akivaizdu, kad jis jau generuoja reikšmingą vertę tiek klientams, tiek ir visai ekonomikai, kurdamas aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, mokėdamas mokesčius ir prisidėdamas prie dinamiškos startuolių ekosistemos kūrimo. Svarbu pažymėti, kad tai atsispindi ir smarkiai išaugusiose bendrose investicijose į Lietuvos technologijų startuolius.
Kaip pažymi Finansų ministrė, „Fintech“ sektorius yra vienas Vyriausybės prioritetų, todėl siekiama užtikrinti tolesnę jo plėtrą ir brandą. Vertinant tiek nacionalinį „Fintech“ sektoriaus, tiek ir šiandieninių tendencijų kontekstą, suburta rinkos dalyvių ir viešojo sektoriaus atstovų grupė, siekiant parengti 2022–2027 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtros gaires.
„Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančias rinkos tendencijas ir naujas galimybes, Finansų ministerija inicijuoja darbo grupę, kuri atliks išsamią sektoriaus analizę. Ši iš viešojo sektoriaus ir rinkos dalyvių atstovų suburta darbo grupė pateiks rekomendacijas pagal kurias bus parengtos gairės 2022-2027 m. Lietuvos „Fintech“ sektoriaus plėtrai“, – teigė finansų ministrė G.Skaistė.
Numatyta, jog pagrindinės keturios gairių kryptys apims: kokybinę sektoriaus plėtrą ir brandą; inovacijų kūrimo ir taikymo skatinimą; skaitmeninių finansinių paslaugų vartojimo didinimą; rizikų valdymo stiprinimą.
„Inovatyvios kompanijos veikia negalvodamos apie valstybių sienas, todėl neketiname dirbtinai kurti barjerų įmonių plėtrai. Visgi norime, kad „Fintech“ kuriama verte galėtų pasinaudoti ir Lietuvos gyventojai ir verslas, tam, be kita ko, turime orientuotis į „Fintech“ paslaugų žinomumą, finansinį raštingumą ir verslo partnerysčių kūrimą bei vystymą. Tuo pačiu žinodami, kad finansų sektoriaus saugumas ir stabilumas remiasi pasitikėjimu, suprantame AML/CFT svarbą atskiroms įstaigoms, visam finansų sektoriui ir mūsų šaliai. Todėl skirsime ypatingą dėmesį rizikų identifikavimui ir valdymui, tiek nacionaliniu, tiek individualiu lygiu“, – forume sakė ministrė G.Skaistė.
Europos Komisija šiemet pateikė siūlymą dėl europinio lygmens AML sistemos stiprinimo bei naujų taisyklių, skirtų kovos su pinigų plovimu ir kibernetiniu saugumu rizikų valdymu paketą, kuris, anot ministrės, užtikrins vienodą AML/CFT įgyvendinimą. Be to šis paketas padės pagrindus veiksmingai veikiančiam ES lygmens priežiūros mechanizmui, kurio centras galėtų įsikurti Lietuvoje.
„Išsikėlėme aiškią ambiciją tapti Europos AML kompetencijų centru. Turime sukaupę aktualią institucinę ir reguliacinę patirtį valdant rizikas finansų sektoriuje, regione išsiskiriame talentingų specialistų pasiūla ir bendradarbiavimu su privačiu sektoriumi – Lietuvoje pradėjo veikti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, vienijantis privatų ir viešąjį sektorius. Visa tai sudaro tvirtą pagrindą pretenduoti į AML centro pozicijas“, – teigė G.Skaistė.
Primename, jog Lietuvos finansinių technologijų pasiekimai pripažįstami pasauliniuose „Fintech“ indeksuose – esame viena iš mažiausiai rizikingų jurisdikcijų dėl pinigų plovimo rizikos, atitinkamai skirta 9 vieta pasaulyje ir 6 vieta ES „Basel Institute on Governance AML index“ reitinge.
