„Kada tiksliai pikas bus, sunku pasakyti, bet manau, kad antroje metų pusėje infliacija natūraliai turėtų pradėti slopti, nes palyginamoji bazė – infliacija kilo jau pernai – tas lygis jau neturėtų taip staigiai kilti ir būti aukštas metų pabaigoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė finansų ministrė.
Lietuvoje metinė infliacija kovą pasiekė 15,6 proc., ekonomistų vertinimu, tai dar gali būti ne pikas.
Ministrės teigimu, gyventojų lūkesčiai lieka iš esmės nepakitę, nors ir pastebimas atsargumas renkantis didesnius pirkinius, tačiau kartu matomas ir noras investuoti, kad pinigai nenuvertėtų.
„Aptarėme didesnių pirkinių klausimą su Lietuvos banko ekonomistais. Pradžioje, kai tik įvyko invazija į Ukrainą, pastebėtas tam tikras atsargumas žmonių, lėtesnis sutarčių sudarymas, lėtesnis paskolų prašymas būstui įsigyti, ekonomistai teigia, kad aukštos infliacijos metu žmonės nenori turėti didelių indėlių, turėti grynųjų pinigų, nori juos investuoti į pirkinius, nes jie nenuvertėja. Žmonių lūkesčiai iš esmės nepasikeitę“, – sakė G.Skaistė.
Anot jos, kol kas nepastebima ir mokesčių surinkimo į valstybės biudžetą mažėjimo.
„Kol kas esminio poveikio pajamų surinkime nepastebėjome, bet paskutinių duomenų dar nėra, karo poveikį pamatysime šiek tiek vėliau“, – kalbėjo ministrė.
Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet realusis BVP augs 1,6 proc., o infliacija sieks 9,8 proc. Numatoma, kad dėl karo Ukrainoje labiausiai bus paveikta tarptautinė prekyba, tačiau šalies ekonomikos augimą palaikys namų ūkių vartojimo išlaidos ir investicijos.
