„Taiklesnis turbūt kompensacijų paskirstymas yra įmanomas, tačiau reikia turėti omenyje, kad sutaupymai yra santykinai nedideli. Prisitaikymo kaštai įmonėms yra dideli“, – BNS antradienį sakė G.Skaistė.
Pasak jos, keičiant modelį reikėtų keisti ir atsiskaitymo formas.
„Nes dabar kai kurie iš jų atsiskaitinėja už einamą mėnesį, kai kurie – už ankstesnį, reikėtų tiems žmonėms, kurie ateina atsiskaityti su knygelėmis, įsirašę savo skaičius, keisti tą atsiskaitymo būdą ir daryti, kad gautų sąskaitas į namus. Tai būtų dar vienas iš pokyčių, kuriems šiuo metu nėra pats geriausias laikas“, – aiškino G.Skaistė.
Anot ministrės, šiuo metu braižyti naują planą dar anksti – taiklesnius sprendimus bus galima priimti ir numatyti lėšų poreikį kompensacijoms artėjant antrajam pusmečiui.
„Šiuo metu sakyti ką nors dėl konkretaus sprendimo būdo, dėl kompensacijos dydžio ar dėl formos yra dar anksti (...) Dar laukiame paskutinių duomenų. Ir sprendimai dėl antro pusmečio bus, kai tas antras pusmetis bus gerokai arčiau ir matysime ir rinkos tendencijas, kokios rinkos kainos ir kaip apskritai atrodo situacija“, – pabrėžė G.Skaistė.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė yra sakiusi, kad svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius praėjusią savaitę teigė, jog efektyviausia būtų jas mokėti už dalį suvartotos elektros – iki 100 ar 150 kWh per mėnesį – tokia tvarka būtų palanki ir paprastai mažiau elektros suvartojantiems socialiai pažeidžiamiems vartotojams.
Kompensacijas mokėti iki 150 kWh suvartojantiems gyventojams ir taip skatinti juos taupyti pernai rugpjūtį siūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Pirmąjį pusmetį už elektrą gyventojams valstybė padengia iki 28,5 cento už kWh, o riba, žemiau kurios nekompensuojama, siekia 28 centus. Tuo metu kompensacija už dujas siekia 99 centus už kubinį metrą.
